Kaip rašoma Algirdo bataliono karių patarimuose, esant šaltam orui būtina dėvėti kepurę. Apskritai, šilumos praradimas per atviras kūno vietas yra viena dažniausiai pasitaikančių sušalimo priežasčių. Daugiausia šilumos netenkama per galvą, pavyzdžiui, kai aplinkos temperatūra - 4C°, per galvą išspinduliuojama 50 proc., o kai -15 C° – 75 proc. visos prarandamos kūno šilumos.
Net 200 kartų daugiau šilumos nei įprastai prarandama vaikštant drėgnais ar šlapiais drabužiais. Apsiavę ne visiškai sausus batus ir išėję į lauką greitai pajusite, jog stingsta kojų pirštai. Todėl drabužiai ir avalynė turi būti sausi bei laidūs orui. Šaltyje patartina vengti prakaitavimo ir nevilkėti drėgmę iš vidaus sulaikančių rūbų. Svarbi sąlyga yra drabužių, ypač kojinių, švara – nešvarūs drabužiai tampa mažiau laidūs orui ir nesulaiko kūno šilumos.
Nesiremkite į savo automobilį, kaip ir į bet kokius kitus lauke esančius daiktus, nes taip eikvojama kūno šiluma. Nuo visų šaltų kūnų būtina save izoliuoti: negulti ar nesėsti tiesiogiai ant žemės – reikia pasikloti izoliuojantį kilimėlį (blogiausiu atveju – eglišakes), nesiremti į akmenis, metalinius daiktus, transporto priemones ir t. t.
Šiluma gali būti ir paprasčiausiai išpučiama – jei aprangoje liko „plyšių“ ar nepridengtų kūno vietų. Todėl ir palyginti šiltu oru neapsisaugojus nuo vėjo, galima netekti daug šilumos ir sušalti. Rekomenduojama net ir patikimai apsirengus be reikalo nebūti atvirame vėjyje, pavyzdžiui, nestovėti aikštėse, stengtis rasti užuovėją.
Net ir kvėpavimas eikvoja šilumą, tačiau nustoti kvėpuoti kariai nerekomenduoja – užteks šaltu oru prisidengti veidą šaliku ar skara.
Neturime nei kailio, nei plunksnų
Kailio ir plunksnų struktūra turi daugybę oro tarpelių, kurie, kaip ir langas ar stiklo paketai, sukuria papildomą šilumos efektą. Kadangi nei kailio, nei plunksnų žmogus neturi, dauguma specialistų sutaria, kad geriau yra dėvėti kelis plonus negu vieną storą rūbą, nes tokią pat įtaką kaip kailis ar plunksnos turi ir oro tarpai tarp drabužių.
Ypač svarbų vaidmenį vaidina pirmasis drabužių sluoksnis – įprasti marškinėliai ilgomis ar trumpomis rankovėmis, kurie sudaro pirmą oro tarpą tarp odos ir įprastų marškinių. Marškinėliai užtikrina pirminį ventiliacijos efektą. Tokiu būdu žiemą sukuriamas šiluminis tarpas ir pagerinamas perteklinės drėgmės atidavimas. Marškinėliai ir baltiniai sugeria kūno išskirtą drėgmę ir ją atiduoda į išorę. Ant marškinėlių patartina vilkėti džemperį – jis užtikrina šilumos sulaikymą ir palaikymą bei drėgmės perdavimą toliau į išorę.
Sluoksniuotumas turėtų būti taikomas saugant ne tik kūną, bet ir galvą, kaklą, plaštakas, kojų pėdas.
Galva. Daugiasluoksnė vilnos ar vilnos ir sintetinių priemaišų kepuraitė kur kas patikimesnė už paprastą vienasluoksnę kepurę. Neperpučiamas striukės gobtuvas papildo galvos izoliaciją dar vienu apvalkalu. Kaklą ir dalį veido galima apsaugoti pastatyta apykakle, džemperio apykaklės užtrauktukas turi būti užtrauktas iki viršaus, reikia dėvėti šaliką ar skarelę.
Rankos. Plaštakas nuo šalčio geriau apsaugos kumštinės pirštinės. Jei jos pakankamai erdvios, siūlytina dar mūvėti ir plonas pirštuotas pirštines.
Kojos. Pėdas reiktų saugoti mūvint dvigubomis kojinėmis – plonomis ilgomis blauzdas dengiančiomis ir, pageidautina, vilnonėmis ar maišytų siūlų trumpesnėmis kojinėmis. Žiemą patartina avėti bent vienu dydžiu didesnius batus, kad dvejomis kojinėmis mūvinti pėda nebūtų suspausta.
Aktyviai dirbant – kuo mažiau aprangos
Sluoksniuotumo principas pats savaime neužtikrina norimo efekto, jeigu nereguliuojamas sluoksnių kiekis. Prieš daug judesių reikalaujantį darbą šaltu periodu reikia pasirinkti kuo mažiau aprangos (tačiau patartina įsidėti atsarginius drabužius, kojines, šiltą striukę).
Pradžioje atrodys šalta, tačiau tai truks tik pirmas 5 ar 10 minučių. Po to jus užlies maloni šiluma, o netrukus netgi turėsite pasistengti, kad atvėsintumėte savo kūną. Be abejo, darbą galima pradėti dirbti ir apsirengus šilčiau, o po 10–15 minučių nusivilkti perteklinius rūbus. Tačiau pagalvokite, ar turėsite galimybę nutraukti veiklą ir persirengti.
Šilumos ir drėgmės perteklių galima reguliuoti ir atsisagstant apykaklės, rankogalių sagas, atsitraukiant striukės užtrauktukus, nusiimant šaliką, pasikeliant kepurės kraštus ar net apskritai ją nusiimant, nusimaunant pirštines.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vienas aprangos sluoksnis neturėtų trukdyti kitam. Jeigu apatiniai rūbai bus greitai atiduodantys drėgmę, o striukė neišleidžianti jos į išorę, tuomet drėgmė kaupsis po rūbais su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Kitas funkcionalumo aspektas, kaip jau minėta, yra aprangos panaudojimo universalumas ir patogumas. Štai, pavyzdžiui, šaltu oru (karštu taip pat) geriau dėvėti per juosmenį laisvas kelnes su petnešomis. Visa tai pagerina ventiliaciją ir neerzina dėl nuolat smunkančių kelnių.
Šalikas gali būti naudojamas kaip vienasluoksnis ar dvisluoksnis šalikas, kaip gaubtas ant ausų, smakro ir viršugalvio, pirštinė.
Renkantis išorinį rūbą patartina atkreipti dėmesį į tai, kad striukė būtų pasiūta iš orui laidaus ir neperšlampamo bei neperpučiamo audinio, būtų kompaktiška, lengva, su dvigubos krypties užtrauktuku rankogalių dydis turėtų būti reguliuojamas.
Skarelė šiandien yra ne tik madinga, bet ir funkcionali aprangos detalė – ji gali būti panaudota kaip kvėpavimo takų, smakro, veido, kaklo ir ausų apsauga nuo šalčio.
Norint jaustis žiemą šiltai, atsimink: C-O-L-D (šaltis)
C - keep clothing Clean – švarūs drabužiai
O - avoid Overheating – vengti perkaitimo
L – wear clothing Loose and in layers – dėvėk laisvus drabužius išlaikant sluoksnių principą
D - keep clothing Dry – išlaikyk drabužius sausus, nesuprakaituok, nusivalyk prieš užeidamas į šiltą patalpą.
