Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 25d. 09:01

ES gynybos politika – papildomas draudimas europiečiams

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas prof. dr. Gediminas Vitkus
Ievos Budzeikaitės nuotr. / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas prof. dr. Gediminas Vitkus

„Vertindamas besiplėtojančią Europos Sąjungos gynybos politiką, nesvarbu, ar ji būtų tik embrioninėje vystymosi stadijoje, prilyginčiau ją papildomai saugumo priemonei šalia NATO garantijų“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas prof. dr. Gediminas Vitkus.

Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių kartu yra ir NATO narės. Kokiais argumentais, Jūsų manymu, būtų galima pagrįsti ES siekį plėtoti savarankiškus atsako į krizes pajėgumus?

Vienas atsakymas būtų labai parastas – iš tikrųjų ne visos Europos Sąjungos šalys yra NATO narės.

Antra, ne visus darbus saugumo srityje gali padaryti NATO. Galbūt ir galėtų padaryti, bet reikėtų atsižvelgti į amerikiečių ir kanadiečių interesus, kurie ne visada gali sutapti ar būti aktualūs Europai.

Trečia, per pastaruosius kelis dešimtmečius labai išsiplėtė saugumo samprata. Ši priežastis yra pati svarbiausia. Nebėra tokios aiškios priešpriešos tarp dviejų karinių-politinių blokų, vietoje to atsirado daug įvairiausio pobūdžio grėsmių, kurioms suvaldyti reikia mažesnių ar specifinių pajėgumų: NATO nebūtina kiekvieną kartą atvykti ir „šaudyti iš patrankų į musę“.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dabar vyksta tarsi savotiška evoliucija. NATO, kurios kelias prasidėjo nuo gynybinės sąjungos, bando persiorientuoti link universalaus pasaulinio saugumo aljanso. Tuo tarpu ES nuo ekonominės bendrijos irgi evoliucionuoja link tam tikro aljanso, kuris galėtų užtikrinti saugumą. Galime tik lyginti, kiek kuri organizacija yra pažengusi plėtodama vienus ar kitus pajėgumus.

Kalbant apie tradicinę nacionalinio saugumo sampratą, kuri siejasi su teritorijos apsauga, su šalies sienų gynyba ir teritorijos vientisumu, būtina pažymėti, kad ES tuo neužsiima – tai yra kiekvienos valstybės individualus reikalas ir, kaip žinia, dalis šių valstybių yra įsitraukę į kolektyvinės gynybos aljansą. Kita vertus, yra daug darbų ir problemų, kurios atsispindi ES saugumo strategijoje: skurdžios valstybės, su tuo susiję imigrantų srautai, branduolinio ginklo platinimas bei daugelis kitų.

Dar vienas argumentas susijęs su tuo, kad ES pati turi savo vidinę vystymosi dinamiką. Palaipsniui valstybės pamato, kad tam tikrose srityse veikdamos kartu, jos gali sutaupyti arba pasiekti daugiau, nei veikdamos pavieniui.

Jeigu prognozuotume, kad Europos saugumo ir gynybos politikos vystymasis tolimesne vieninga kryptimi būtų pakankamai dinamiškas, kokios galėtume tikėtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) reakcijos, atsižvelgiant į tai, kad atsiras tam tikras pleištas tarp ES ir NATO?

Nemanau, kad čia galėtų būti kokia nors priešprieša. Priešingai, amerikiečiai visą laiką nori įtraukti kuo daugiau dalyvių spręsdami savo problemas ir rūpesčius, kurie plėtojasi visame pasaulyje, ir visada pabrėžia, kad europiečiai galėtų daugiau prisidėti prie saugumo problemų sprendimo.

NATO generalinis sekretorius ne kartą yra užsiminęs, kad Aljansas negali būti JAV sąskaita gyvuojanti organizacija. Galbūt idėja dėl didesnio Europos Sąjungos rūpesčio saugumo ir gynybos reikalais mus pasiekia kaip tik iš už Atlanto?

Alfredo Pliadžio nuotr./Rudenį Vilniuje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime ES gynybos politikos perspektyvos buvo svarbiausias diskusijų objektas
Alfredo Pliadžio nuotr./Rudenį Vilniuje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime ES gynybos politikos perspektyvos buvo svarbiausias diskusijų objektas

Europos bendroji saugumo ir gynybos politika yra labai klaidinanti sąvoka. Iš tiesų tokio, pavadinkime, reiškinio nėra. Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos esmė – užtikrinti, kad ES sugebėtų įsitraukti į krizių valdymą. Apie gynybą čia nekalbama, lygiai kaip ir apie tokias akcijas, kokios buvo vykdomos Irake ar Afganistane. To ES ir nesiekia, todėl tiek oficialiai, tiek ir remiantis akademiniais šaltiniais pabrėžiama, kad ES yra normatyvinė galia, kuri konfliktus siekia spręsti taikiai.

Bet vis tiek yra momentų, kada krizei suvaldyti reikia karinės jėgos. Pavyzdžiui, kai šalyje vyksta pilietinis karas. Esant tokiai situacijai reikalinga kokia nors „žandarmerija“ tvarkai palaikyti. Tokiu atveju ir naudinga ES, kuri gali pasiūlyti tokią pagalbą. Šia prasme Europos bendroji saugumo ir gynybos politika yra gebėjimas valdyti krizes.

Kita vertus, tas gebėjimas nesusiveda vien į karinius dalykus, bet yra civilinių ir karinių priemonių derinys. ES politinių ir ekonominių priemonių krizėms valdyti spektras yra pakankamai platus. Tuo tarpu NATO orientuojasi beveik tik į karines priemones.

JAV yra lengviau priimti sprendimus ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, nes tai yra konsoliduota valstybė. Tačiau problema iškyla tada, kai reikia nuspręsti, kaip toliau atkurti valstybę ir joje užtikrinti taiką. Tuo tarpu ES valstybių atkūrimo patirties turi daugiau. Juk galima sakyti, kad būtent ES savotiškai atkūrė visą Vidurio ir Rytų Europą.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dabar vyksta tarsi savotiška evoliucija. NATO, kurios kelias prasidėjo nuo gynybinės sąjungos, bando persiorientuoti link universalaus pasaulinio saugumo aljanso. Tuo tarpu ES nuo ekonominės bendrijos irgi evoliucionuoja link tam tikro aljanso, kuris galėtų užtikrinti saugumą. Galime tik lyginti, kiek kuri organizacija yra pažengusi plėtodama vienus ar kitus pajėgumus.

Iš čia išplaukia dvi probleminės kryptys. Viena iš jų – visi biurokratiniai ES procesai yra painūs, ilgai trunkantys ir neefektyvūs priimant sprendimus, gali tapti kliūtimi ketinimams valdyti krizes. Kita problema – turint omenyje, kad kada nors visgi turėsime atseikėti NATO žadėtus 2 procentus savo šalies bendrojo vidaus produkto gynybai, ar nebus per sunki finansinė našta šalims turėti dar ir ES gynybos poreikiams skirtus biudžetus?

Pirmiausia apie biurokratiją – geras klausimas. Iš tikrųjų sudėtingi politiniai sprendimai, pavyzdžiui, plėtra ar naujų teisės aktų priėmimas, kurie užtrunka iki pusantrų metų, turi pereiti per daugybę institucijų. Bet, mano manymu, tai nėra blogai. Tai kaip tik puikus demokratijos pavyzdys, atspindintis įvairiapusį svarstymą, skirtingų interesų derinimą ir panašiai.

Jei kalbame apie sprendimus esant krizinėms situacijoms, kai būtina kuo greičiau ir efektyviau reaguoti, tai tokiems atvejams ES taip pat turi instrumentus. Pavyzdžiui, ES Taryboje yra specialūs komitetai, kurie gali pakankamai sparčiai susirinkti ir priimti reikiamus sprendimus.

Alfredo Pliadžio nuotr./Rudenį Vilniuje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime ES gynybos politikos perspektyvos buvo svarbiausias diskusijų objektas
Alfredo Pliadžio nuotr./Rudenį Vilniuje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime ES gynybos politikos perspektyvos buvo svarbiausias diskusijų objektas

Kalbant apie finansus, išties dažnai pasigirsta argumentas, kad jau daug sumokame NATO, kodėl dar papildomai turėtume mokėti ES? Atsakydamas palyginčiau papildomas saugumo išlaidas su draudimu. Mažai kam draudimas patinka, kai reikia mokėti įnašus, bet kai pakliūni į bėdą, būti apsidraudus yra visai ne pro šalį.

Vertindamas besiplėtojančią ES gynybos politiką, nesvarbu, ar ji būtų tik embrioninėje vystymosi stadijoje, prilyginčiau ją papildomai saugumo priemonei šalia NATO garantijų ir pateikčiau tokią analogiją: dabar energetiškai esame visiškai priklausomi nuo „Gazprom“. Tam, kad turėtume nors kažkokią alternatyvą, sutinkame sumokėti ir statome suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Tas pats yra ir gynyboje. Mes esame šimtu procentų priklausomi nuo NATO. O jeigu, tarkime, kas nors nutiktų ar JAV į valdžią ateitų jėgos, kurios nuspręstų, kad pakaks rūpintis Europa? Esant ES gynybos politikai mes turėtume nors mažytę alternatyvą NATO, kuri prireikus padėtų.

Kitas pavyzdys būtų Gruzijos ir Rusijos karas, kai pagalbą suteikė ne tiek NATO, kiek ES ir tuo metu ES Tarybai pirmininkavusi Prancūzija.

Vadinasi, NATO perspektyvoje, ko gero, nebus tokia lanksti reaguodama į galimus konfliktus ir krizes palyginti su ES, nes Aljansas nusibrėžęs tikslią veiklos kryptį, turi aiškius kriterijus, remdamasis jais gali duoti atsaką – veikti pagal 5-ąjį steigiamosios sutarties straipsnį. Kita vertus, pastaruoju metu iš įvairių konfliktinių situacijų interpretacijų mes matome, kad sakyti, jog vienas ar kitas konfliktas nesusijęs su minėtu straipsniu, yra labai lengva. Ar tai nereiškia, kad tas ES gynybos politikos „embrionas“ yra perspektyvesnis, nes turės ne tik karines, bet ir civilines-politines priemones konfliktams reguliuoti?

Nepritarčiau NATO ir ES supriešinimui, nes šios organizacijos gali papildyti viena kitą. Kažkas yra pajuokavęs, kad amerikiečiai papietauja, o europiečiai atvyksta išplauti indų. Kitaip tariant, amerikiečiai naudoja karines konflikto sureguliavimo priemones, o Europa atvykusi jau po to sutvarko visus padarinius, atstato ir integruoja buvusią konflikto šalį į tarptautinę bendruomenę.

Europos bendroji saugumo ir gynybos politika yra labai klaidinanti sąvoka. Iš tiesų tokio, pavadinkime, reiškinio nėra. Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos esmė – užtikrinti, kad ES sugebėtų įsitraukti į krizių valdymą. Apie gynybą čia nekalbama, lygiai kaip ir apie tokias akcijas, kokios buvo vykdomos Irake ar Afganistane. To ES ir nesiekia, todėl tiek oficialiai, tiek ir remiantis akademiniais šaltiniais pabrėžiama, kad ES yra normatyvinė galia, kuri konfliktus siekia spręsti taikiai.

Į galvą ateina du demokratizavimo projektų pavyzdžiai. Vienas iš jų yra Turkija, o kitas – Irakas. Nei vienas iš jų nesibaigė sėkmingai, nors vienu metu jie buvo priešpriešinami. ES Turkijai sakė, kad po truputį ją prijaukins, padarys europietišką ir priims į savo gretas. O amerikiečiai Irake teigė šią šalį iš karto padarysiantys demokratišką, tereikia nuversti, sugriauti esamą valdžią ir pastatyti naują. Kaip matom nei vieno, nei kito atvejo ateitis nėra aiški, bet Europa, NATO ir amerikiečiai tarsi vienas kitą papildo.

Iš to išplaukia, kad yra du konfliktų sprendimų būdai: radikalesnis ir diplomatiškesnis. ES dažnai taiko pastarąjį, vadinasi, amerikiečiai linkę iš sykio „ateiti su bombom“?

Nemanau. JAV daugiausia remiasi diplomatija.

Ar nėra taip, jog amerikiečių diplomatinis procesas iki atvirų karinių veiksmų yra gerokai trumpesnis?

JAV yra lengviau priimti sprendimus ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, nes tai yra konsoliduota valstybė. Tačiau problema iškyla tada, kai reikia nuspręsti, kaip toliau atkurti valstybę ir joje užtikrinti taiką. Tuo tarpu ES valstybių atkūrimo patirties turi daugiau. Juk galima sakyti, kad būtent ES savotiškai atkūrė visą Vidurio ir Rytų Europą.

Derėtų nepamiršti, kad JAV po Antrojo pasaulinio karo prisidėjo prie Vakarų Europos atkūrimo: prisiminkime Marshallo planą.

Na taip, visiškai teisingai.

Susidaro įspūdis, kad Europos saugumo ir gynybos politikos vystymuisi iki politinio-karinio lygmens su kovinėmis grupėmis ar kitokiomis pajėgomis, diplomatiniu korpusu, skirtu krizėms spręsti, ir panašiai labiausiai yra suinteresuota pati Amerika, nes jai tiesiog reikės mažiau mokėti. Tuo tarpu NATO galės prisidėti tik tada, kai jau reikės „mėtyti bombas“.

Tikrai taip. NATO yra kaip koks „branduolinis ginklas“, kuris yra, kuris atgraso, bet kurio geriau nenaudoti.

Tai, vadinasi, turėsime NATO, kuri bus atgrasymo įrankis, o ES bus funkcionuojantis, derybinis įrankis?

Būtent, ES bus skirta konkrečių problemų sprendimui ir veiks kaip derybinis diplomatinis vienetas, kuris padės spręsti problemas. NATO savo ruožtu bus pasitelkiama tik tuo atveju, kai nepavyks rasti kitos išeities.

Pakalbėkime apie Lietuvos perspektyvas tarp šių dviejų krypčių. Ar mums labiau šlietis prie NATO? Ar, pasinaudojus tuo ypatingu laikotarpiu, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai ir kai buvo oficialiai teigiama, kad mes daug dėmesio skiriame Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos stiprinimui, būti Europos gynybinio „embriono“ vystymosi ariergarde?

Nematau pagrindo šių krypčių priešinti. Investicijos stiprinant tiek NATO, tiek ES gynybinius pajėgumus gal ir kainuos šiek tiek brangiau, bet, kaip ir sakiau, draudimo išlaidos kartais atsiperka.

Taip pat nebūčiau linkęs pervertinti Lietuvos vaidmens Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste. Tačiau manau, kad turime joje dalyvauti, turime būti sistemos dalimi, neprarasdami savo tapatybės, turėdami nuomonę ir supratimą apie savo interesus ir kartu realistiškai vertindami situaciją.

Mano manymu, neteisingas yra ankstesnis požiūris, kad pakanka vien tik narystės NATO ir jokių ES pajėgumų nereikia. Laikas parodė, kad kuo toliau, tuo labiau ES valstybės veiks drauge. Pavyzdžiui, jau ir dabar ES yra įsitraukusi į operacijas Afrikoje.

Ar noras aktyviau plėtoti Rytų partnerystės programas, įtraukiant partnerius į bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, nėra papildomas argumentas didesnei Europos gynybinei integracijai? Juk Rytų partnerystė yra grynai europinė iniciatyva, NATO prie to neprisideda ir labai atsargiai žiūri į Ukrainos, Gruzijos galimą narystę Aljanse, kuri būtų tiesioginis dirgiklis Rusijai. Kita vertus, galime teigti, kad į europines iniciatyvas bendradarbiauti su partneriais saugumo ir gynybos srityje Kremlius taip aršiai nereaguoja.

Taip, kol kas nereaguoja, manydami, kad ES gynybinis bendradarbiavimas priešpriešinamas NATO ir kad palaipsniui Europa išstums Aljansą. Tačiau taip nebus, ilgainiui Rusija tai suvoks ir vis šalčiau žiūrės į tokias iniciatyvas.

„Karys“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

„Danske Bank“ atsisako ir vietos verslo klientų: aptarnaus tik tarptautines įmones

Aktualu

Londone prie parlamento automobilis rėžėsi į pėsčiuosius, yra sužeistų

Verslas

Ne visi prekybos tinklai apsisprendė, ar pardavinėti alkoholį rugsėjo 3 dieną

Aktualu

I.Krastevas: Vidurio Europos pamokos liberalams – nebūkite antinacionalistai

Vardai

lneta Stasiulytė filme „Tarp mūsų, mergaičių“ išsireikalavo honoraro dar negimusiam aktoriui

Aktualu

Kaune prie Kleboniškio tilto pasipylė avarijos: rekomenduojama apvažiuoti šią vietą

Verslas

„Kupishuz“ kryžiaus keliai bandant atsidaryti sąskaitą Lietuvoje: bankai raukėsi prieš rusišką kapitalą

Aktualu

R.Karbauskis kategoriškas: „valstiečiai“ Ž.Pinskuvienės savivaldos rinkimuose nerems

Aktualu

Goda Juocevičiūtė: Šuo ir kariamas įpranta

Verslas

„G-Spot“ aidai: „Uber“ vairuotojas naktį Radzevičių dukrą mokė dorovės ir išlaipino iš automobilio

24sek

Vėl su krepšininko apranga: Šarūnas Jasikevičius išbėgs į aikštę

Verslas

Smenga ir bitkoinas: nekainuoja nė 6 tūkst. dolerių

24sek

15min studijoje – didžiulį sporto projektą pristatantis Mindaugas Kuzminskas

Gyvenimas

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Vardai

Į Vilnių atvykstantis „Žiedų valdovo“ aktorius: „Lietuviai, jūs esate nuostabūs žmonės“

Interviu Kultūra

Juozas Erlickas: „Jei kas laukia, kad aš pasibaigčiau greičiau, tai to dar nesulauks“

Vardai

Natalija Martinavičienė prabilo apie patirtą vyro smurtą: „Kentėjau visos santuokos metu“

Aktualu

Buvęs Australijos arkivyskupas išvengė kalėjimo už vaikų lytinio išnaudojimo slėpimą

Sportas

Pasaulio čempionas baigė karjerą Ispanijos rinktinėje

Pasaulis kišenėje

Dykumų oazės – nedideli stebuklai, pasislėpę smėlio jūroje

Naujienos

Verslas

„Danske Bank“ atsisako ir vietos verslo klientų: aptarnaus tik tarptautines įmones

24sek

15min studijoje – didžiulį sporto projektą pristatantis Mindaugas Kuzminskas

Verslas

Ne visi prekybos tinklai apsisprendė, ar pardavinėti alkoholį rugsėjo 3 dieną

Aktualu

Kaune prie Kleboniškio tilto pasipylė avarijos: rekomenduojama apvažiuoti šią vietą

Aktualu

Londone prie parlamento automobilis rėžėsi į pėsčiuosius, yra sužeistų

Vardai

lneta Stasiulytė filme „Tarp mūsų, mergaičių“ išsireikalavo honoraro dar negimusiam aktoriui

Aktualu

I.Krastevas: Vidurio Europos pamokos liberalams – nebūkite antinacionalistai

Verslas

„Kupishuz“ kryžiaus keliai bandant atsidaryti sąskaitą Lietuvoje: bankai raukėsi prieš rusišką kapitalą

Aktualu

R.Karbauskis kategoriškas: „valstiečiai“ Ž.Pinskuvienės savivaldos rinkimuose nerems

Aktualu

Goda Juocevičiūtė: Šuo ir kariamas įpranta

Pasaulis grožisi rugpjūčio Perseidų meteorų lietumi

Verslas

„G-Spot“ aidai: „Uber“ vairuotojas naktį Radzevičių dukrą mokė dorovės ir išlaipino iš automobilio

24sek

Vėl su krepšininko apranga: Šarūnas Jasikevičius išbėgs į aikštę

Verslas

Smenga ir bitkoinas: nekainuoja nė 6 tūkst. dolerių

Gyvenimas

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Vardai

Į Vilnių atvykstantis „Žiedų valdovo“ aktorius: „Lietuviai, jūs esate nuostabūs žmonės“

Vardai

Natalija Martinavičienė prabilo apie patirtą vyro smurtą: „Kentėjau visos santuokos metu“

Interviu Kultūra

Juozas Erlickas: „Jei kas laukia, kad aš pasibaigčiau greičiau, tai to dar nesulauks“

Aktualu

Buvęs Australijos arkivyskupas išvengė kalėjimo už vaikų lytinio išnaudojimo slėpimą

Sportas

Pasaulio čempionas baigė karjerą Ispanijos rinktinėje

Vardai

Parašykite atsiliepimą apie 15min