Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Generolas Frankas van Kappenas: „Rusija pradėjo hibridinį karą“

Naikintuvai
Davido Schreierio/KAM archyvo nuotr. / Naikintuvai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nyderlandų parlamentaras, buvęs NATO ir JTO konsultantas saugumo klausimais, atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas radijo stočiai „Svoboda“ teigė, kad JAV ir ES turi itin veiksmingų priemonių Rusijai stabdyti. Viena jų – visiška Rusijos finansinė blokada, kuri šios šalies ekonomiką paralyžiuotų akimirksniu.

Saugumo specialistas teigė, jog sankcijos sąmoningai taikomos palaipsniui tikintis, kad V.Putinas imsis veiksmų įtampai mažintis. Efektyviausios sankcijos būtų skausmingos ir JAV bei ES, todėl jos bus įvestos tik kraštutiniu atveju – pavyzdžiui, Rusijai pradėjus karinę intervenciją Baltijos šalyse. F. van Kappeno nuomone apie hibridinį karą, kurį šiuo metu kariauja Rusija, kalbėta jau seniai, tačiau Vakarai jam tinkamai nepasiruošė.

Frankas van Kappenas
Frankas van Kappenas

– 2004 m. NATO užsakymu buvo atliktas tyrimas „Multiple Futures“, kuriame prognozuotos ateities karinės grėsmės. Tyrimą atliko virš 8 tūkst. mokslininkų, kariuomenės atstovų, politikų ne tik iš NATO šalių. Išvadose yra pastebima, kad pasaulis grįžta į XIX a. situaciją, kai silpnesnėms valstybėms didžiosios galės primesti savo valią, nes tarptautinė bendruomenė per silpna efektyviai tam pasipriešinti. Prognozės jau pildosi?

Šiandien geopolitinių interesų sankirtos linija, kuri visada eidavo per Lenkiją, Vengriją, Čekoslovakiją, pasistūmė į Rytus ir eina per Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą ir Gruziją.

– Nei Ukraina, nei kitos valstybės, kurios atsidūrė ant geopolitinio lūžio ribos, negali savarankiškai lemti savo ateities. Tai itin pavojinga situacija. Juk švarkas taip pat dažniausiai plyšta per siūles.

Šiandien geopolitinių interesų sankirtos linija, kuri visada eidavo per Lenkiją, Vengriją, Čekoslovakiją, pasistūmė į Rytus ir eina per Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą ir Gruziją.

2004 m. atlikta NATO studija ir parodė, kad konfliktai kils tuose regionuose, kur liečiasi geopolitinės platformos. Tai, ką Rusija daro rytų Europoje, gali tapti užkrečiamu pavyzdžiu kitoms didžiosioms valstybėms, turinčioms teritorinių pretenzijų.

– Studijoje prognozuota, kad karo forma keisis. Ar tai pasitvirtino?

Samdiniams negalioja Ženevos ar Hagos konvencijos. Visą purviną darbą atlieka neformalūs junginiai, kurie vėliau gali tiesiog išsiskirstyti.

– Tai dar vadinama hibridiniu karu (angl. hybrid warfare). Šis terminas gali būti apibrėžtas įvairiai ir jam skirta keletas knygų. Hibridiniame kare valstybė agresorė remiasi ne reguliaria kariuomene, bet samdiniais – kovotojais, vietiniais separatistais, sau palankiomis organizacijomis, nors oficialiai ryšius su šiais žmonėms valstybės agresorės vadovai neigia.

Šiems samdiniams negalioja Ženevos ar Hagos konvencijos. Visą purviną darbą atlieka neformalūs junginiai, kurie vėliau gali tiesiog išsiskirstyti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški separatistai Lugansko mieste
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški separatistai Lugansko mieste

Tuo pat metu prie sienų sutelkiamos reguliarios kariuomenės pajėgos ir priešininkui parodoma, kas jo laukia nepaklusnumo atveju. Kai sieną kerta pirma priešininko tankų divizija, viskas tampa aišku. Kai vyksta tyli aneksija naudojantis vietinėmis tautinėmis mažumomis, tinkamai reaguoti labai sunku.

– Vakarai jau susitaikė su Krymo okupacija?

– JAV ir Europa niekada nepripažins Krymo aneksijos. Tai bus užšaldytas konfliktas. Lygiai toks pats, kaip ir Kalnų Karabache. Nors teisiškai okupacija nepripažįstama, Krymą šiuo metu valdo Vladimiras Putinas.

Jis gavo tai, ko norėjo. Tai irgi skiriamasis hibridinio karo bruožas – priešininkas statomas prieš įvykusį faktą, o toliau galima reikšti nepasitenkinimą. Trumpuoju laikotarpiu tai labai efektyvi strategija.

– Sankcijos Rusijos politikams kol kas įspūdžio nedaro?

Paskutiniame etape Rusijoje gali būti blokuojamas atsiskaitymas Visa ir MasteCard kortelėmis, konfiskuojamas užsienyje esantis turtas, įšaldomos visos išorinės finansinės operacijos.

– Nedaro, tačiau ateis kur kas griežtesnių sankcijų eilė. Jos įvedamos palaipsniui, nes tikimasi, kad V.Putinas atsitokės ir imsis priemonių įtampai mažinti. Paskutiniame etape Rusijoje gali būti blokuojamas atsiskaitymas Visa ir MasteCard kortelėmis, konfiskuojamas užsienyje esantis turtas, įšaldomos visos išorinės finansinės operacijos.

V.Putinas jau kalba apie nuosavos mokėjimo sistemos kūrimą, tačiau jis neturi žalio supratimo, kaip veikia tarptautinė finansų rinka. Su kuo bus susieta ši mokėjimo sistema ir kas sutiks priimti rusišką kreditinę kortelę?

Vakarai sankcijas įveda labai atsargiai, nes jos bus skausmingos abiems pusėms, tačiau JAV ir ES išgyvens, o Rusijos tokiu atveju lauktų milžiniški nuostoliai. Iš šalies jau pabėgo 67 milijardai investuotojų eurų. Ši suma išaugs iki 160-170 milijardų. Rusijos ekonomikai tai bus skausmingas smūgis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gazprom
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gazprom

O kas bus, jeigu Europa atsisakys rusiškų dujų? Šiuo metu jau yra rastos alteratyvos, kur nusipirkti tą 30 proc. dujų, kuris atkeliauja iš Rusijos. Taip, tai brangiau, bet nemirtina. Tuo tarpu Rusija netektų dar 178 milijardų eurų per metus. Savo dujas ji galės pardavinėti Indijai ir Kinijai, tačiau kol kas ji tam neturi tinkamos infrastruktūros, o jos sukūrimas būtų labai brangus.

– Kiek realios tokios sankcijos?

Manau, tokios sankcijos būtų taikomos tik kraštutiniu atveju – jei Rusija pultų Baltijos valstybes, kurios priklauso NATO.

– Manau, tokios sankcijos būtų taikomos tik kraštutiniu atveju – jei Rusija pultų Baltijos valstybes, kurios priklauso NATO.

Penktasis sutarties straipsnis skelbia, kad tai reikštų visų aljanso valstybių užpuolimą, bet nereikia galvoti, kad V.Putinas į Estiją įvažiuos tanku. Tokiu atveju viskas būtų paprasta. Tai reikštų Rusijos paskelbtą karą, kurį ji pralaimėtų paaukojusi milijonus gyvybių. Galiu tai garantuoti.

Atviro karo niekas nenori, todėl būtų kartojamas Krymo scenarijus. Galima įkaitinti atmosferą Narvoje, kur gyvena daug rusų. Vėl būtų pradėtas hibridinis karas, šis regionas paskelbtų nepriklausomybę. Manau, kad Estija būtų priversta reaguoti griežtai, o tai jau reikštų Rusijos karines pajėgas, kurios skubėtų į nepriklausomybę paskelbusį regioną savo tautiečių gelbėti nuo neofašistų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ar tokiu atveju suveiktų penktasis NATO sutarties straipsnis? Ar Vakarai susitaikytų su nepriklausoma Narvos respublika, kuri vėliau pati pasiprašytų į Rusijos glėbį? Jei nebūtų ryžto pradėti karą, tai reikštų, kad NATO nieko verta ir V.Putinas pelnytų dar vieną pergalę.

– Jūsų manymu, koks realiausias įvykių scenarijus?

Dirbtinai kaitinti tautinius jausmus ir etniniu pagrindu perbraižyti žemėlapį pirmiausia nenaudinga pačiai Rusijai.

– Manau, kad V.Putinas nelies Baltijos valstybių. Tai per daug rizikinga. Jeigu jo planas pavyks rytų Ukrainoje (tai dar didelis klausimas, nes ten rusų tautinė mažuma gerokai mažesnė ir toli gražu ne visi palaiko separatistus), tai jis užims ir į šiaurę nuo Krymo esančias teritorijas bei Odesą.

Šiaurinės teritorijos svarbios norint Krymą aprūpinti dujomis ir vandeniu, o kartu su Odesa V.Putino rankose atsidurs Juodosios jūros pakrantė ir kelias į Padnestrę. Ten jau dabar yra Rusijos karinės pajėgos, o gyventojai prašosi į Rusijos federaciją. Rusijos įtakos zonoje atsidurs visa pietryčių Ukraina.

Kitas klausimas, ką tai reikš Rusijos ekonomikai. Šių prijungimų kaina bus labai didelė. Donbasas – potencialiai turtingas regionas, tačiau jo pramonė labai pasenusi. Jau nekalbant apie geopolitinį pralaimėjimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Kinijos sukarintos policijos nariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Kinijos sukarintos policijos nariai

Didžiosios Rusijos problemos yra jos sienos Kaukaze ir Sibire, kur taip pat formuojasi nauja Rusijos ir Kinijos geopolitinių interesų sankirta. Dirbtinai kaitinti tautinius jausmus ir etniniu pagrindu perbraižyti žemėlapį pirmiausia nenaudinga pačiai Rusijai. Jos vakarinės sienos iki šiol buvo ramiausios. Dabar V.Putinas kalba, kad Rusiją apsupo priešai, bet ar dėl tokios situacijos nėra kaltas jis pats?

– Teigiama, kad V.Putino veiksmai įkvėpė naują gyvybę NATO?

Europa yra ekonominis gigantas, bet politinis ir karinis nykštukas.

– Taip, girdžiu pasiūlymų V.Putinui išsiųsti padėką, nes jis užčiaupė NATO kritikus. Dar neseniai girdėjom kalbų, jog investuoti į gynybą beprasmiška, nes Rusija nusiteikusi draugiškai, o Europa visiškai saugi.

Staiga visi pabudo ir suprato, kad Rusija nėra partneris, o greičiau priešininkas. Šveicarija ir Suomija pareiškė svarstančios galimybę tapti NATO narėmis.

– Esate sakęs, kad NATO pasienyje stiprins karines pajėgas ir stengsis užkirsti kelią provokatorių patekimui į šalių narių teritorijas. Tai įmanoma be JAV karinės pagalbos?

– Europa yra ekonominis gigantas, bet politinis ir karinis nykštukas. Po Sovietų sąjungos žlugimo Europos šalys karines pajėgas sumažino dvigubai. Nyderlandai kadaise turėjo 200 karinių lėktuvų, dabar tik 60. Iš jų pilnai paruošti karinėms misijoms apie 30.

Alfredo Pliadžio nuotr./JAV karių kuopa jau yra Lietuvoje.
Alfredo Pliadžio nuotr./JAV karių kuopa jau yra Lietuvoje.

Nyderlandai turėjo tūkstantį tankų – dabar nei vieno. Buvo 22 kariniai fregatai, dabar tik 6. Ne tik Nyderlandai, bet ir visa Europa apleido savo karinį pasirengimą. Vidutiniškai gynybai NATO priklausančios Europos šalys leidžia apie 1,5 proc. BVP. 75 proc. NATO biudžeto yra JAV indėlis. Be JAV Europa kariniu požiūriu yra niekas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min