Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 24d. 18:55

Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis: „Welt am Sonntag“ straipsnis – ataka prieš NATO“

„Boxer“
KMW nuotr. / „Boxer“

Vokiečių savaitraščio „Welt am Sonntag“ straipsnis apie tai, kad Vokietijos vyriausybė atsisakė padėti Lietuvai, gali būti ataka prieš visą NATO. Tikslas – paskleisti abejonių ir pakirsti pasitikėjimą Aljansu. Tai sako atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis. Jis bendravo su vokiečių bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW), gaminančios pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, atstovais.

„Tai, ką parašė „Welt am Sonntag“, iš esmės yra tiesa. Vokietijos Bundeswehras tikrai negali Lietuvai parduoti savo šarvuočių, nes jie patys nėra iki galo susikomplektavę ir atliekamų, skirtų pardavimams, neturi. Šiuo metu Bundeswehras yra užsakęs šarvuočių, tačiau neįmanoma, kad juos parduotų Lietuvai“, – aiškino atsargos karininkas.

Bet Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas yra įmanomas.

D.Antanaitis mano, kad mūsų šalis galėtų prisijungti prie Bundeswehro ir daryti bendrą pirkimą – vokiečiai pirktų šarvuočius sau, o lietuviai – sau.

Tačiau Krašto apsaugos ministerija pirmadienį patvirtino, kad nei oficialiai, nei neoficialiai niekada nesikreipė į Vokietijos gynybos ministeriją dėl pėstininkų kovos mašinų. 

„Greičiausiai, Krašto apsaugos ministerija nesikreipė, nes iš anksto žinojo, kad vokiečiai kol kas neturi ko parduoti“, – svarstė D.Antanaitis.

Asmeninė nuotr./Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis
Asmeninė nuotr./Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis

Atsargos karininkas sako, kad viena iš versijų, kodėl buvo paskleista tokia informacija – pasidarbavo trečioji valstybė. Tarkime, Rusija.

„Jeigu vertintume straipsnio esmę, tai ten buvo kalbama ne apie „Boxer“, bet apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Žinutė buvo labai aiški – Vokietija atsisako padėti Lietuvai. Todėl aš manau, kad tai buvo bandoma sukiršinti NATO valstybes, pakeisti lietuvių požiūrį į Vokietiją. Aišku, svarbu ir išmušti pasitikėjimą pačiu NATO kaip jėga. Neva niekas mūsų negins“, – kalbėjo ginkluotės ekspertas.

Gynybos temas nagrinėjantis žurnalistas Aleksandras Matonis taip pat teigė, kad „Welt am Sonntag“ straipsnis primena klasikinę propagandos operaciją per žiniasklaidą. Jeigu tikrovės neatitinkančią informaciją pakišo Kremlius, kodėl tai buvo būtent apie KMW gaminamus „Boxer“?

Ginkluotės specialistas D.Antanaitis sako, kad vokiečių šarvuotis geriausiai atitinka Lietuvos poreikius. 

Anot D.Antanaičio, vokiečių šarvuotis geriausiai atitinka Lietuvos poreikius. 

Pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ gaminanti vokiečių bendrovė KMW yra viena svarbiausių karo pramonės rinkos dalyvių pasaulyje.

Prieš 170 metų gamino lokomotyvus, o šiuo metu maždaug 30 valstybių kariuomenės turi vokiečių ginkluotės.

KMW pristatantis gaminys yra tankas „Leopard-2“, kuris vadinamas vienu geriausių pasaulyje. Tokių tankų turi Kanados kariuomenė, Pietų Amerikos ir Arabijos pusiasalio šalys, Europos valstybės.

Birželį Lietuvoje vykusiose NATO pratybose Danijos kariuomenė naudojo „Leopard 2 A5“.

Lenkijos kariuomenės nuotr./Tankai „Leopard“
Lenkijos kariuomenės nuotr./Tankas „Leopard-2“

„Galima sakyti, kad KMW yra stipriausias šarvuotos technikos gamintojas pasaulyje. Jie yra vienintelė bendrovė, kuri tobulina savo tankus. Pavyzdžiui, tankai yra svarbi Rusijos kariuomenės dalis, tačiau jie tik perdarinėdavo geležį, bet netobulino ugnies valdymo sistemų, patrankų. Žinoma, amerikiečiai tobulina savo tanką „Abrams“, tačiau vokiečiai tobulina ne tik „Leopard“, bet visą šarvuotą techniką“, – sakė D.Antanaitis.

Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ yra naujausias vokiečių bendrovės KMW kūrinys. 

Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ yra naujausias šios bendrovės kūrinys. 

„Boxer“ – vienintelis XXI a. sukurtas šarvuotis

Kurti modernų šarvuotį turėjo Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo pramonės bendrovės. Tačiau 1999 metais prancūzų  bendrovė „Véhicule Blindé de Combat d'Infanterie“ pasitraukė dėl didelių projekto išlaidų. Po ketverių metų pasitraukė ir britai.

2001 metais prie projekto „Boxer“ prisijungė Nyderlandų ekspertai, kurie turėjo stebėtojų teises.

Šarvuotis „Boxer“ buvo baigtas ne 2003-aisiais, kaip buvo planuota, bet metais vėliau. Taip nutiko dėl finansinių ir politinių priežasčių. 

D.Antanaitis tvirtina, kad tai yra vienintelė pėstininkų kovos mašina, sukurta XXI amžiuje.

„Wikipedia“ nuotr./Vokiečių šarvuotis „KMW Boxer“.
„Wikipedia“ nuotr./Vokiečių KMW šarvuotis „Boxer“.

„Šio šarvuočio pagrindinis išskirtinumas yra modulinė konstrukcija. „Boxer“ yra sudarytas iš važiuoklės ir kovos modulių. Paprastai kalbant, viršutinė dalis, patranka, yra labai lengvai keičiama pagal poreikį. Kariai per pusvalandį gali perkonstruoti šarvuotį ir naudoti tokias kovos priemones, kokių reikia konkretiems veiksmams“, – sakė D.Antanaitis.

„Boxer“ yra ginkluotas 40 mm granatsvaidžiu ir 12,7 mm sunkiuoju kulkosvaidžiu M3M. Tačiau per pusvalandį galima uždėti šarvuočio bokštą, kuris turės 30 mm patranką.

Tarkime, standartinis „Boxer“ yra ginkluotas 40 mm granatsvaidžiu ir 12,7 mm sunkiuoju kulkosvaidžiu M3M.

Tačiau per pusvalandį galima uždėti šarvuočio bokštą, kuris turės 30 mm patranką. Galima rinktis žmogaus rankomis arba nuotoliniu būdu valdomą pabūklą.

„Šarvuočio variklis gali būti varomas ir benzinu, ir dyzelinu, ir spiritu. Be to, per keliasdešimt minučių galima išimti variklį ir testuoti jį veikiantį, nereikia gabenti į aptarnavimo stotis“, – pasakojo D.Antanaitis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos atveju, „Boxer“ turi ir kitą privalumą, susijusi su detalėmis – atsarginių šarvuočio dalių yra NATO Liuksemburgo sandėliuose, todėl nereiktų laukti pristatymo. 

Dar vienas svarbus „Boxer“ privalumas – įgulos saugumas. Standartinis „Boxer“ priekinis šarvas saugo nuo 30 mm sviedinio, o šoniniai šarvai – nuo 14,5 mm kulkos.

„Jeigu šalia šarvuočio detonuojamas sprogstamasis užtaisas, tai turėdamas bent 3-4 ratus vienoje pusėje („Boxer“ turi 8 ratus, – aut. pastaba), vis tiek gali išvažiuoti iš vietovės. Po sprogimo kariai praranda ne daugiau kaip 5 proc. kovingumo. Tai reiškia, kad jie ne tik išlieka sveiki, bet gali kovoti toliau“, – kalbėjo D.Antanaitis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min