Lietuvos pareigūnų teigimu, jiems susirūpinimą kelia įvykusių Rusijos skrydžių intensyvumas. Rusijos kariniai lėktuvai skrido virš neutralių vandenų Baltijos jūroje.
„Šių Rusijos orlaivių skrydžių intensyvumas kelia susirūpinimą. Tai dar kartą įrodo NATO oro policijos Baltijos šalyse reikšmę ir reikalingumą“, – BNS sakė krašto apsaugos ministrės atstovė spaudai Ugnė Naujokaitytė.
Visi skrydžiai įvyko netrukus vienas po kito, mažesniu nei keturių valandų intervalu – pirmą kartą signalas Šiauliuose buvo gautas 8.56 val., paskutinį – 12.14 val., nurodė ministerijos pareigūnai.
Pirmą kartą Danijos naikintuvai lydėjo transportinį lėktuvą „An-26“, skridusį iš Karaliaučiaus į pagrindinę Rusijos dalį. Nenusileidę Šiauliuose, NATO naikintuvai taip pat palydėjo ta pačia kryptimi skridusį bombonešį „Tu-134“.
Antrą kartą NATO naikintuvai iš Šiaulių pakilo prieš vidurdienį palydėti žvalgybinį lėktuvą „Il-20“, skridusį iš Rusijos į Karaliaučių, o netrukus palydėjo ir dar vieną „An-26“, kuris per neutralius vandenis skrido iš Karaliaučiaus srities į Rusiją.
Anot pareigūnų, tai precedento neturintis Rusijos skrydžių dažnumas. Skrydžių planus Rusijos pusė pateikė tinkamai. Rusijos lėktuvai buvo atpažinti ir palydėti.
Palydėti Rusijos bombonešius „Su-24“ naikintuvai iš Šiaulių buvo pakilę ir spalio mėnesį.
Nuo rugsėjo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka Danijos kariai su keturiais naikintuvais F-16.
Lietuvos pareigūnai ne kartą yra išsakę nuogąstavimų dėl Karaliaučiaus krašto militarizavimo. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šiemet viešai pareiškė, kad šioje srityje yra dislokuotas taktinis branduolinis ginklas.
Šią vasarą Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, kad Karaliaučiaus srityje dislokuotos raketos S-400, kurios gali pasiekti taikinius 400 kilometrų spinduliu.
