15 narių Tarybai surengus pirmąsias derybas dėl to dokumento, diplomatai nurodė, kad balsavimas vyks penktadienį, dalyvaujant galingųjų šalių užsienio reikalų ministrams.
Jeigu būtų patvirtinta, šis rezoliucija būtų pirmoji, priimta Saugumo Tarybos nuo pilietinio karo Sirijoje, kuris, pasak JT, nusinešė jau daugiau nei 100 tūkst. žmonių gyvybių, pradžios 2011-ųjų kovą.
„Nemanau, kad laikas susidaužti rankomis, plekšnoti per petį arba dar kam nors“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Samantha Power.
Tačiau „prieš mus – labai reikšmingas proveržis tame, jog Saugumo Taryba pagaliau potencialiai imasi vieningų veiksmų, siekdama pirmąkart nustatyti privalomus teisinius įpareigojimus Sirijos režimui“, pridūrė ji.
Tarybai nesisekė diskutuoti dėl Sirijos nuo pilietinio karo pradžios toje šalyje. Rusija, kuri palaiko Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, blokavo tris Vakarų šalių parengtus rezoliucijų projektus, kuriuose buvo numatoma didinti jam spaudimą.
 |
| Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas |
Maskva griežtai atmesdavo bet kokias užuominas apie karinės jėgos panaudojimą arba sankcijas B.al Assadui.
Naujame JAV ir Rusijos sutartame rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, nesiūloma nedelsiant imtis priemonių dėl cheminės atakos, surengtos prieš mėnesį Damasko priemiesčiuose, kuri, pasak S.Power, tapo naujosios vienybės „katalizatoriumi“. Tačiau ji numato sankcijų galimybę – surengus kitą balsavimą – jeigu būtų pažeistas nusiginklavimo planas.
Dokumente nurodoma, kad Taryba „rezoliucijos nevykdymo atveju, įskaitant neteisėtą cheminių ginklų perdavimą arba bet kokį Sirijos Arabų Respublikoje bet kieno įvykdytą cheminių ginklų panaudojimą, spręs, ar taikyti priemones pagal JT Chartijos VII skyrių“.
S.Lavrovas ir J.Kerry pritarė planams perduoti Sirijos cheminį arsenalą tarptautinei priežiūrai po to, kai JAV pagrasino suduoti karinį smūgį Sirijai dėl rugpjūčio 21-ąją įvykdytos cheminės atakos Damasko priemiesčiuose.
Rezoliucijos projekte sakoma, kad Taryba gali svarstyti priemones, jeigu tarptautinė cheminių ginklų priežiūros organizacija arba JT vadovas Ban Ki-moonas praneš apie Rusijos ir JAV pasiūlyto nusiginklavimo plano nesilaikymą.
JT Chartijos VII skyrius leidžia skelbti sankcijas arba panaudoti karinę jėgą. Tačiau jeigu dėl to prireiktų naujo balsavimo, diplomatai prognozuoja, kad Rusiją tektų smarkiai įtikinėti nepasinaudoti dar kartą veto teise.
Bet kokie veiksmai būtų „proporcingi pažeidimo dydžiui“, naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergeju Lavrovą.
Europos šalys taip pat nori, kad numanomus karo nusikaltimus, kurie galėjo būti įvykdyti per konfliktą Sirijoje, spręstų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT).
Tačiau rezoliucijos projekte tik nurodoma, jog Taryba „reiškia tvirtą įsitikinimą, kad asmenys, atsakingi už cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje, turėtų būti patraukti atsakomybėn“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pasiūlytą rezoliuciją vis tiek vadino žingsniu į priekį. „Esame patenkinti“, – pridūrė jis.
Apie susitarimą dėl rezoliucijos buvo paskelbta po naujų derybų tarp S.Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry.
S.Lavrovas sakė žurnalistams, kad buvo pasiektas „supratimas“ su Jungtinėmis Valstijomis dėl JT rezoliucijos juodraščio ir bendro nusiginklavimo plano, kurį turėtų patvirtinti Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW).
Tuo tarpu J.Kerry pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė „dabar gali judėti į priekį ir, tikėkimės, įkvėpti gyvybės cheminių ginklų pašalinimui iš Sirijos bei sunaikinimui“.
Jeigu OPCW vykdomoji taryba, įsikūrusi Hagoje, pritartų nusiginklavimo planui penktadienį, tuomet JT Saugumo Taryba galėtų balsuoti vėliau tą dieną.
 |
| JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas |
S.Lavrovas ir J.Kerry pritarė planams perduoti Sirijos cheminį arsenalą tarptautinei priežiūrai po to, kai JAV pagrasino suduoti karinį smūgį Sirijai dėl rugpjūčio 21-ąją įvykdytos cheminės atakos Damasko priemiesčiuose.
Abu diplomatijos vadovai toliau tarsi dėl Sirijos penktadienį, kai susitiks su Ban Ki-moonu ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Kinijos užsienio ministrais, planuojant Ženevoje potencialiai galinčias įvykti Sirijos taikos derybas.
Didėjantis susipriešinimas Sirijos opozicijoje mažina viltis, kad tokia konferencija bus surengta. Taip pat didėja susirūpinimas, kad šis pilietinis karas, įsiplieskęs nuo taikių protestų, tampa vis nuožmesniu tarpkonfesiniu konfliktu.
Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusios grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIS) kovotojai padegė statulas ir kryžius dviejose bažnyčiose šiauriniame Rakos mieste. Jie taip pat nuvertė kryžių nuo vienos bažnyčios laikrodžio bokšto, vietoje jo iškeldami savo vėliavą, pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Tuo tarpu Jungtinės Tautos smarkiai susirūpinusios dėl savo ekspertų, kurie ketvirtadienį Sirijoje atnaujino įrodymų dėl kitų cheminių atakų paieškas, saugumo.
„The Washington Post“ pranešė, kad uždaruose ginklų ekspertų pasitarimuose analitikai paskelbė, jog Sirija turi daugiau nei 1 000 tonų cheminių ginklų, įskaitant 300 tonų garstyčių dujų.
Komanda, vadovaujama Švedijos eksperto Ake Sellstromo, gavo informacijos apie 14 numanomų atakų.
„Ši misija bus labai greita; jie bus Sirijoje tik kelias dienas“, – sakė vienas JT pareigūnas, neįvardydamas darbo grupės lankomų teritorijų dėl saugumo priežasčių.
Sirijos cheminio arsenalo didžioji dalis neparengta koviniam panaudojimui
Didžioji Sirijos cheminių ginklų dalis yra neparengta koviniam panaudojimui, todėl šis arsenalas gali būti sunaikintas greičiau nei manyta, ketvirtadienį paskelbė JAV dienraštis „The Washington Post“, cituodamas konfidencialius Amerikos ir Rusijos įvertinimus.
Pranešime sakoma, kad Amerikos ir Rusijos pareigūnai dabar įsitikinę, kad visas Sirijos cheminis arsenalas gali būti likviduotas per devynis mėnesius ir kad koviniam panaudojimui neparengtos cheminės medžiagos yra sunkiau paslepiamos arba užgrobiamos teroristinių organizacijų.
„The Washington Post“ citavo du neįvardytus asmenis, kurie buvo informuoti apie atliktą analizę.
„The Washington Post“ pranešė, kad uždaruose ginklų ekspertų pasitarimuose analitikai paskelbė, jog Sirija turi daugiau nei 1 000 tonų cheminių ginklų, įskaitant 300 tonų garstyčių dujų.
Tačiau kita šių atsargų dalis yra sudaryta iš nervus paralyžiuojančių dujų prekursorių, kurie yra „neparuošti koviniam panaudojimui“ ir laikomi „skystu pavidalu didelėse talpose“, todėl šias atsargas būtų lengviau sunaikinti.
Pranešime nurodoma, kad du cheminiai prekursoriai turi būti sumaišyti naudojant specialią įrangą, kad būtų gautos nervus paralyžiuojančios zarino dujos, prieš išpilstant jas į raketų galvutes arba artilerijos sviedinius.
