Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jei ateitų „žalieji žmogeliukai“, Lietuvos kariai stovėtų nuleidę ginklus?

NATO pratybos „Geležinis kardas 2014“
Alfredo Pliadžio nuotr. / NATO pratybos „Geležinis kardas 2014“
Šaltinis: Lrt.lt
2
Skaitysiu vėliau
A A

Šią savaitę Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose buvo įvestas aukštesnis parengties lygis, kuris atšauktas penktadienį. Aukštesnis parengties lygis paskelbtas reaguojant į padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje. Tačiau Greitojo reagavimo pajėgų veikimas vis tiek lieka suvaržytas, nes Seimas vis nesiima Prezidentės kartu su Krašto apsaugos ministerija parengtų įstatymo pataisų, kuriomis apibrėžiamas karinės jėgos panaudojimas taikos metu.

Ir nors LRT Televizijos laidai „Savaitė“  buvo paaiškinta, kad iki Kalėdų bent jau savo išvadas pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tikėtis, kad pataisoms bus pritarta rudens sesijoje, būtų naivu.

Mūsų kariškiai teigia, kad padidinta karinė parengtis skelbta ir anksčiau, kai Rusija viena ar su sąjungininkėmis rengdavo pratybas šalia Lietuvos. Šį kartą apie padidintą karinę parengtį nuspręsta informuoti visuomenę. Nes Rusija vienašališkai nutraukė sutartį ir nuo šių metų pradžios nebeinformuoja apie pratybas. Tad šį kartą ginklai žvangėjo Kaliningrado srityje ir prie rytinių Lietuvos sienų be jokio įspėjimo. Baltijos jūroje su naikintuvų palyda sukiojosi dvi dešimtys Rusijos karinių laivų.

Padidinta karinė parengtis skelbta ir anksčiau, kai Rusija viena ar su sąjungininkėmis rengdavo pratybas šalia Lietuvos.

Sekmadienį Suomijos kariškiai paviešino nuotraukas, kuriose virš Baltijos jūros užfiksuoti Rusijos strateginiai bombonešiai.

Rusų lėktuvai suko ratus virš Baltijos jūros, nepažeisdami tarptautinių skrydžių taisyklių, tačiau toks aktyvumas sukėlė ant kojų Suomijos, Švedijos, Danijos, Lenkijos ir Baltijos valstybių kariškius.

„Šios pratybos tikrai buvo siurprizas mums, ir apie jas mes neturėjome jokios informacijos. Mes vertiname, kad tai buvo netikėtas jų kovinės parengties patikrinimas ir, aš neatmetu, karinės galios demonstravimo“, – teigia Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis.

Beveik savaitę karinė žvalgyba stebėjo ir vertino situaciją, kareivinėse budėjo mažiausiai pustrečio tūkstančio gerai treniruotų karių, pasirengusių žaibiškai atremti grėsmę. Neseniai įkurtos Greitojo reagavimo pajėgos turėtų užkirsti kelią  grėsmei iš užsienio, tačiau, jei Lietuvoje, panašiai kaip ir Kryme, pasirodytų „spalvotieji žmogeliukai“, mūsų kariai būtų priversti stovėti nuleistais ginklais – panaudoti jėgą įstatymai leidžia tik paskelbus karo padėtį.

Šios pratybos tikrai buvo siurprizas mums, ir apie jas mes neturėjome jokios informacijos. Mes vertiname, kad tai buvo netikėtas jų kovinės parengties patikrinimas ir, aš neatmetu, karinės galios demonstravimo.

Prezidentė drauge su Krašto apsaugos ministerija jau pateikė įstatymo pataisas Seimui, kurios apibrėžia, kada ir taikos metu gali būti naudojama karinė jėga. Įstatymo pataisas dabar narsto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo nariai sutinka, kad nauja geopolitinė situacija reikalauja keisti įstatymus, tačiau prieš Kalėdas parlamentarai darbuotis neskuba.

Komiteto pirmininkas sako, kad įstatymas leis kariškiams naudoti ginklą prieš civilius, todėl prieš suteikiant tokią teisę, būtina gerai pasverti visas aplinkybes.

„Įstatymas sudarys sąlygas kariuomenei taikos metu panaudoti karinę jėgą iš esmės prieš savo piliečius. Tai aišku, kad reikia labai atidžiai šitą įstatymą nagrinėti, apibrėžti labai aiškias sąvokas, nes minima sąvoka „vietinis karinis incidentas, neturintis karinės agresijos požymių“. Jeigu tu naudoji ginklą, labai aiškiai turi būt apibrėžtos sąvokos, kada tu tai gali daryti, negali interpretuoti, nes ir karį gali pastatyti po to į jam, pasakyčiau, visiškai nereikalingą situaciją“, – tvirtina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Įstatymas sudarys sąlygas kariuomenei taikos metu panaudoti karinę jėgą iš esmės prieš savo piliečius.

Gynybos politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis atkreipia dėmesį, kad parengtose įstatymo pataisose yra numatyti saugikliai: jei atsiranda grėsmė, kad kariuomenė taikos metu įtraukta nepagrįstai, Seimas gali nedelsiant atšaukti prezidento dekretą. Tačiau A. Matonis pabrėžia, kad nė vienas bet kurio rango karininkas jokiomis aplinkybėmis nedrįstų įsakyti šaudyti neteisėtai. O šios įstatymų pataisos reikalingos tam, kad būtų teisinis pagrindas naudoti karinę jėgą neapibrėžtomis situacijomis, jeigu jos realiai kiltų.

„Niekas neperėjo Lietuvos valstybės išorinės sienos, nėra paskelbta karo padėtis ar kažkokia konflikto eskalacija su kažkokia valstybe, tačiau matome Lietuvos teritorijoje veikiančius iš kažkur asmenis, kurie ginkluoti ne šiaip ginklais, o kariniais, koviniais ginklais, ką mes matėme Donecko atveju, ką mes matėme Luhansko atveju, kai būtent pirmosios infiltruotų specialiųjų tarnybų ir specialiųjų pajėgų grupuotės aplink save subūrė žmones, kuriems buvo išdalinti kontrabanda atvežti koviniai ginklai: kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai, prieš kuriuos jau Lietuvos vidaus reikalų sistemos tarnybos neturėtų tinkamo atoveiksmio.

Tam ir reikalingi didesni kalibrai, galimybė panaudoti jau būtent kovinę taktiką, kurią išmano kariuomenė, ir tokiu būdu užkirsti kelią jau karinei eskalacijai. Ir tai reikia padaryti per labai greitą laiką, tai valandų arba daugiausiai paros klausimas, nes priešingu atveju tokie konfliktai eskaluojasi vis daugiau ir daugiau“, – tikina gynybos politikos apžvalgininkas A. Matonis.

A. Paulauskas pažadėjo komiteto narius kviesti į posėdį jau pirmadienį. Komiteto išvadą Seimui pateikti tikimasi iki Kalėdų, bet vis tiek įstatymo pataisos priėmimas, matyt, persikels į pavasario sesiją.

Lrt.lt
Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min