TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jeigu kiltų karas: pagalbos iš Amerikos Europai reikėtų laukti ne vieną savaitę

JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos
Šaltinis: 15min
0
A A

Paskutiniaisiais Šaltojo karo metais Europoje buvo dislokuota apie 350 tūkst. JAV karių, aprūpintų geriausia sunkiąja technika, kurią turėjo Pentagonas. Tačiau per kitus dešimtmečius pajėgos buvo tik mažinamos, tad šiandien JAV Europoje turi tik simbolinį skaičių karių – apie 67 tūkst., iš kurių nemaža dalis užsiima karinių bazių priežiūra. Tad, kaip konstatuoja Lenkijos naujienų portalas Tvn24.pl, kilus karui Europai tektų ilgokai laukti, kol amerikiečiai perplauks Atlantą.

Amerikos pajėgoms Europoje vadovauja JAV karinių pajėgų vadavietė Europoje (angl. US EUCOM), įsikūrusi Štutgarde. Šių pajėgų veikimo laukas apima ne tik visą Senąjį žemyną, bet ir visą Rusijos teritoriją, Turkiją ir Kaukazo šalis. JAV generolas, vadovaujantis vadavietei, tuo pačiu yra ir NATO pajėgų Europoje vadas.

Mažėjo nuo 350 tūkst. iki 67 tūkst. karių

Paskutiniaisiais Šaltojo karo metais JAV pajėgos Europoje buvo geriausiai ginkluotos iš esančiųjų už šalies ribų. Į jų sudėtį įėjo ir dvi šarvuotosios divizijos bei dar daug mechanizuotųjų divizijų. Jų užduotis buvo paprasta – atremti Varšuvos pakto kariuomenių puolimą.

Paskutiniaisiais Šaltojo karo metais JAV pajėgos Europoje buvo geriausiai ginkluotos iš esančiųjų už šalies ribų. Į jų sudėtį įėjo ir dvi šarvuotosios divizijos bei dar daug mechanizuotųjų divizijų. Jų užduotis buvo paprasta – atremti Varšuvos pakto kariuomenių puolimą.

Taip buvo iki 1991 metų. Atrodytų, praėjo vos 23 metai, tačiau JAV kariuomenei Europoje tai ištisa nauja epocha.

Rytų blokui subyrėjus ir dingus realiai karinei grėsmei iš Rytų pusės, JAV karines pajėgas Europoje imta mažinti. Iki 1995 metų beliko pusė amerikiečių karių – apie 150 tūkst. Uždaryta šimtai bazių, dalis ginkluotės palikta sandėliuose, kita išgabenta į JAV. 

Mažinimo procesas dar paspartėjo kilus karui Persų įlankoje, į kurią buvo išsiųsta didžioji dalis V ir VII JAV kariuomenės korpuso dalinių karių.

Dauguma jų į Europą nebegrįžo arba grįžo tik dalyvauti išformuojant dalinius. Iki XX amžiaus pabaigos karių sumažėjo iki 120 tūkst. Tolesnį mažėjimą kiek pristabdė neramumai Balkanuose ir ankstesni JAV administracijos sprendimai tokį skaičių karių turėti Europoje.

Dar vieną smūgį šios pajėgos atlaikė prasidėjus karui su terorizmu, o ypač – per invaziją į Iraką 2003 metais. Būtinybė vienu metu kariauti du karus Afganistane ir Irake JAV kariuomenei reiškė visuotinę mobilizaciją, tad iš Europos iškeliavo dauguma kovinių padalinių, kurie teoriškai buvo dislokuoti Vokietijoje, bet iš esmės čia tik ilsėjosi tarp misijų.

Kariuomenė išvyko

Visos šios priežastys lėmė, kad pastaraisiais metais iš Europos išvyko didžioji dalis kariuomenės. Nebeliko šarvuotosios technikos, paskutiniai tankai „M1A2 Abrams“ per Atlantą išplaukė 2013 metais. Tik nedidelė jų dalis tebėra Vokietijoje ir tarnauja, kai JAV tankistai atvyksta į pratybas pažinti Europos aplinkos.

Į Ameriką išskrido ir visi šturmo lėktuvai „A-10 Warthog“, kurie buvo specialiai sukonstruoti kovai su šarvuotosiomis pajėgomis Europoje. Tuo pačiu sumažintas ir oro uostų bei bazių skaičius, nors dalyje jų tebėra sandėliai su branduolinėmis bombomis.

Šiuo metu Europoje JAV kariuomenė turi apie 67 tūkst. asmenų, tačiau nemažai iš jų yra bazių, lėktuvų ir laivų priežiūra besirūpinantys kariai, o technika čia pabūna tik laikinai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai Afganistane
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai Afganistane

Sausumo pajėgos susideda iš trijų brigadų, dvi dislokuotos Vokietijoje, viena – Italijoje. Kiekvienoje iš jų tarnauja apie 3,3 tūkst. karių. Vadinasi, Europoje tėra nepilni 10 tūkst. karių, galinčių kovoti sausumoje.

Laivynas – tik simbolinis

Vienoje bazėje Vokietijoje įsikūrusi 2-oji Kavalerijos brigada, kurios pagrindinė technika yra ratiniai šarvuočiai „Stryker“. Antrojoje – 12-oji Oro kavalerijos brigada su sraigtasparniais: 60 šturmo sraigtasparnių „AH-64 Apache“ ir apie 60 krovininių sraigtasparnių. Italijoje dislokuota 173-oji Oro desanto brigada, kurioje apmokomi parašiutininkai ir ruošiamasi atakoms užnugaryje, nors jos kariai jau ne vienerius metus tarnauja kaip pėstininkai Afganistane ir Irake, juos remiant sraigtasparniams.

Karinė JAV oro pajėgų bazė įkurta Vokietijos Ramšteine, nors didesnė dalis pajėgų sukoncentruotos Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje. Iš viso amerikiečiai Europoje turi apie 130 naikintuvų, pusė iš jų yra F-15, kiti – F-16. Taip pat dar yra ir krovininių orlaivių, daugiausia – „C-130 Hercules“.

Viliaus Džiavečkos nuotr/Šarvuotis „Stryker“
Viliaus Džiavečkos nuotr/Šarvuotis „Stryker“

Laivynas ir jūrų pėstininkai teturi simbolines pajėgas Europoje. Lėktuvnešiai ir dideli karo laivai paprastai tik praplaukia šalia Europos pakeliui į Artimuosius Rytus, tik retkarčiais sustodami ilgesniam laikui. Teoriškai jūrų pėstininkų Europoje turėtų būti apie 1,5 tūkst., bet tai yra beveik vien štabo ir logistikos reikalais besirūpinantys kariškiai.

Europa turėtų pasikliauti tik savimi

Tad JAV kariuomenės pajėgos Europoje yra itin mažos, ypač jeigu reikėtų imtis karinių veiksmų šiame žemyne. Kilus konfliktui su Rusija, Europos šalys-NATO narės pirmiausia turėtų pasikliauti tik savimi. Pirmiausia europiečiams į pagalbą atvyktų JAV karinės oro pajėgos, kurios nepaisant visų biudžeto karpymų tebėra galingiausios pasaulyje ir galėtų realiai padėti Europai.

Kiek vėliau yra tikimybė sulaukti Karinių jūrų laivų ir jūrų pėstininkų, tačiau pagrindinė kariuomenės dalis į pagalbą turėtų atplaukti per Atlanto vandenyną. Mobilizacija ir transportavimas – jau savaičių klausimas.

Paguoda yra bent tokia, kad traukdamiesi amerikiečiai Europoje paliko bazes, kuriose per trumpą laiką galėtų vėl įsikurti. Taip pat Senajame žemyne likę nemažai amunicijos, degalų ir kitų karui būtinų atsargų.

Oro bazėse Nyderlanduose, Vokietijoje, Turkijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje tebėra per šimtas branduolinių bombų. Svarbu ir tai, kad Europoje dislokuotos pajėgos yra puikiai ginkluotos ir paruoštos kovoms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų tankai Krymo šiaurėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų tankai Krymo šiaurėje

Artimiausiais metais situacija greičiausia nesikeis, net ir nepaisant santykių su Rusija krizės. Pentagonas privalo gyventi su labai apkarpytu biudžetu, tad vargu ar siųs daugiau karių per Atlantą. Tik bendrų pratybų skaičius auga, o lėktuvai iš Europos bazių dažniau skraidys virš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Svarbu ir tai, kad tarp JAV aukšto rango kariškių ir politinio elito netrūksta manančių, kad Europos šalys, priklausančios NATO, išnaudoja JAV kariuomenę. Ir tai neturėtų stebinti – europiečiai mažina savo išlaidas karinėms reikmėms. Tarp tokių šalių yra ir Lietuva, kurios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą 2 proc. BVP krašto apsaugai skirti tik 2020 metais, nors būtent tiek lėšų šiais sričiai reikalauja skirti NATO.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min