Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką reiškia priimtos pataisos dėl karinės jėgos panaudojimo taikos metu?

Lietuvos kariai rengiasi budėti Europos Sąjungos kovinėje grupėje
kpt. Raimundo Jarecko nuotr. / Lietuvos kariai
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos Seimui priėmus įstatymo pataisas dėl karinės jėgos panaudojimo taikos metu, kariuomenė ginkluotų incidentų atveju, kaip kad buvo Kryme, galėtų nelaukti ir reaguoti iš karto, „Žinių radijui“ sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis paaiškino, kad įstatymą reikėjo taisyti dėl keleto priežasčių.

„Anksčiau galiojusiame įstatyme ne visada buvo parašyta, kas priima sprendimą – kai kuriais atvejais ministras turėjo priimti, bet tai nebuvo numatyta įstatyme. Dabar tai yra pataisyta“, – laidoje „Aktualioj valanda“ sakė J. Olekas.

Antra priežastis, anot jo, yra ta, kad kariai yra santykinai dažnai kviečiami kitų institucijų į pagalbą, pavyzdžiui, potvynio, sienos kirtimo atveju, kai pasiklysta žmonės, o anksčiau galiojusiame įstatyme nebuvo numatyta, kokia apimtimi kariai gali veikti.

„Kariai dažnai neturėjo tokių teisių kaip pasienietis ar policininkas, o mus kviesdavo pagalbai. Dabar įstatymas labai aiškiai aprašo, kad kariai gali panaudoti visą turimą savo galią, gali kaip policininkas sustabdyti automobilį, jei jie dalyvauja su kitų institucijų žmonėmis“, – kalbėjo J. Olekas.

Trečioji priežastis, pabrėžia krašto apsaugos ministras, yra ta, kad keičiasi šiuolaikinė karyba, kariniai incidentai, agresijos faktai, kai priešas nedrįsta pasirodyti ir bando prisidengti. Įstatymo pataisomis numatoma, anot J.Oleko, kad tokiu atveju kariuomenė galėtų iš karto reaguoti – nelaukti, kol kitos institucijos bandys pačios susitvarkyti.

„Yra ginkluotų incidentų, kada su automatiniais, sunkiaisiais ginklais, be skiriamųjų ženklų žmonės bando veikti – taip, kaip buvo Kryme, pietryčių Ukrainoje. Tokiu atveju, kad būtų galima greitai, adekvačiai reaguoti, reikia nelaukti ilgų procedūrų – sakykim, šaukti Seimo sesiją, priimti nutarimą“, – kalbėjo jis.

„Čia turime visuotinai žmonių išrinktą prezidentą, jis gali priimti tą sprendimą, o Seimas, susirinkęs kaip tautos atstovas, gali pasakyti – taip, priimtas sprendimas teisingas, tegu vyksta veiksmai, arba kai kuriais atvejais nurodytų veiksmą nutraukti ir reikalo sprendimą perduotų kitoms institucijoms“, – aiškino J. Olekas.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min