Bendra pasirašomos sutarties vertė – apie 180 mln. litų. Į šią kainą yra įskaičiuotas trijų sraigtasparnių įsigijimas, visa reikalinga įranga, pilotų ir šiuos sraigtasparnius aptarnaujančio personalo mokymas, 3 metų garantinis aptarnavimas.
„Lietuvos kariuomenei be jai pavestų gynybinių funkcijų taip pat pavesta vykdyti valstybinę paieškos ir gelbėjimo funkciją visoje Lietuvos teritorijoje. Būtent šiai funkcijai bei aplinkos monitoringui ir kontrolei vykdyti bus skirti nauji vakarietiški sraigtasparniai, kurie pakeis šiuo metu gelbėjimo ir paieškos funkcijai naudojamus rusiškos gamybos sraigtasparnius Mi-8, kurių skraidymo resursai baigiasi artimiausiais metais,“ – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pirmo sraigtasparnio įsigijimas bus finansuojamas iš 2007–2013 m. finansinio laikotarpio ES struktūrinės paramos.
„Vyriausybė dar pavasarį peržiūrėjo Europos Sąjungos finansavimą ir ten, kur įmanoma, paspartino projektų vykdymą, o ten, kur projektai buvo užstrigę ar nepateikti, lėšas skubos tvarka perskirstė. Dalis tokių lėšų buvo skirta Aplinkos ministerijos programai „Aplinkos monitoringas ir prevencijos stiprinimas“, kuri numato ir sraigtasparnių įsigijimą,“ – sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Spalio 15 d. Lietuvos kariuomenė su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl 61 mln. litų, kurie bus skirti pirmajam sraigtasparniui įsigyti.
Su šiuo sraigtasparniu kariuomenė vykdys aplinkos monitoringo ir kontrolės užduotis iš oro, taip pat gelbėjimo ir paieškos užduotis: padės ieškoti jūroje dingusių žmonių, skubės gesinti gaisrų, perskraidinti ligonius, organus transplantacijai, teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais, kt. Vien per 2010 – 2013 metus Lietuvos karinės oro pajėgos atliko daugiau nei 40 tokių paieškos ir gelbėjimo operacijų. Pavyzdžiui, šių metų spalio 12 d. į pagalbą pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį buvo išgelbėti į nelaimę Baltijos jūroje patekę keturi Lietuvos žvejai.
Planuojama, kad pirmasis sraigtasparnis Lietuvos kariuomenę pasieks 2015 m. rudenį.
Kitus du aplinkos monitoringui ir kontrolei bei paieškai ir gelbėjimo darbams atlikti skirtus sraigtasparnius planuojama įsigyti pagal naująjį ES 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį. Nesant tokiai galimybei, Krašto apsaugos ministerija taip pat priėmė sprendimą peržiūrėti savo investicijų programas, ketindama rasti reikalingų lėšų krašto apsaugos sistemos viduje.
Planuojama, kad pirmasis sraigtasparnis Lietuvos kariuomenę pasieks 2015 m. rudenį.
Aplinkos monitoringo ir gelbėjimo ir paieškos darbams vykdyti bus įsigyti trys civilinės modifikacijos šiuolaikiški tinkamai sukomplektuoti vidutinės klasės sraigtasparniai. Jie laipsniškai pakeis šiuo metu šiai funkcijai naudojamus šešis Rusijos gamybos Mi-8 tipo sraigtasparnius.
Iki 2017 m. bus atsisakyta trijų sraigtasparnių, vėliau – dar trijų. Jeigu šiais metais nebūtų pradėtas naujų sraigtasparnių įsigijimas, nuo 2016 m. Lietuvos kariuomenė nebūtų galėjusi visa apimtimi vykdyti valstybinės paieškos ir gelbėjimo funkcijos.
Lietuva nėra pirmoji ES valstybė, kuri ES lėšas panaudoja sraigtasparniams įsigyti. Tokiu būdu sraigtasparnius yra nusipirkusi Ispanija, kitos ES šalys. Taupydamos lėšas ir siekdamos ekonominio poveikio daugelis Europos šalių laikosi praktikos įsigyti dvigubos paskirties prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams ir civiliniams tikslams.
Apie sraigtasparnius AS 365 „Dauphin“ ir Lietuvos KOP gelbėjimo operacijas
Sraigtasparniai AS 365 „Dauphin“ pasižymi aukščiausiomis technologinėmis ir panaudojimo galimybėmis, yra greiti, galingi ir didelius atstumus įveikti pajėgūs orlaiviai.
Pagrindiniai sraigtasparnių techniniai duomenys: Du turboreaktyviniai varikliai; Maksimalus kėlimo svoris – 4 tūkst. 300 kg.; Keliamas krovinys – iki 1 tūkst. 600 kg.; Maksimalus greitis – 287 km/val.; Kilimo sparta – 6,7 m/s; Skridimo nuotolis – apie 900 km; Įgula – 2 pilotai; Keleivių pervežimas – iki 12.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniai visą parą ir visus metus budi Paieškos ir gelbėjimo postuose Nemirsetoje ir Fredoje ir yra pasiruošę nedelsiant suteikti pagalbą Lietuvos žmonėms teikiant įvairią pagalbą: gesinant gaisrus, pergabenant ligonius, donorus, gelbstint skęstančius, ieškant pasiklydusius žmones ir t.t.
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos donorų organų transportavimą atlieka pagal 2001 m. birželio 15 d. pasirašytą Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio transplantacijos biuro bendradarbiavimo sutartį. Tų pačių metų liepos 4 d. sutartis dėl organų transportavimo pasirašyta su Respublikiniu rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centru.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai taip pat reikalingi ir NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Nuo 1994 m., kai gelbėjimo ir paieškos funkcija buvo pavesta Krašto apsaugos ministerijai kariuomenės sraigtasparniai buvo pasitelkti šiems darbams (kartais) : Gaisrų gesinimui – 11; Ligonių skubiam pergabenimui – 34 ; Donorų organams gabenti – 45; Skęstančiųjų jūroje (mariose) gelbėjimui – 47; Kitiems pagalbos civilinėms institucijoms atvejams – 60.
Per visą tą laikotarpį išgelbėta apie 170 žmonių gyvybių.
Vien per 2010-2013 metus atlikta apie 40 paieškos ir gelbėjimo operacijų.
