Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kariškiai ragina Lietuvos verslą: kurkite bepiločius orlaivius, optiką, lazerinius taikiklius

Konferencija „Lietuvos gynybos pramonės būklė ir jos vystymo perspektyvos“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pulkininkas R.Petkevičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos kariškiai ragina mokslininkus ir verslininkus sujungti jėgas, kad sukurtų karo pramonės gaminių, kurių reikia ir mūsų kariuomenei, ir kitoms NATO šalims. Vienas iš Lietuvos prioritetų – treniruokliai ir simuliatoriai, kurie padėtų kariškiams pasijusti lyg tikrame mūšio lauke. Apie tai buvo kalbama Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos gynybos pramonės būklė ir jos vystymo perspektyvos“.

„Kai ruošėmės šiai konferencijai, teko atsakyti į klausimus, ar Lietuvoje tikrai yra gynybos pramonė, ar tikrai tokia šaka formuojasi“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Jis sakė, kad karo pramone užsiima penkios Lietuvos įmonės. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad dešimtys lietuviškų įmonių gamina įvairius gynybos produktų elementus ir tiekia juos kitoms šalims. Pavyzdžiui, lazerius, kurie gali būti taikymosi priemonė.

„Pastebime tendenciją, kad per pastaruosius metus smarkiai išaugo produktų pirkimas iš Lietuvos įmonių“, – apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos karo pramonininkų bendradarbiavimą sakė J.Olekas. 

Šioje srityje dirba ne tik verslininkai, bet ir mokslininkai. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete veikia Gynybos technologijų institutas. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Olekas

KAM yra sukūrusi net dvi koordinacines grupes, kurios veda dialogą tarp kariškių, mokslininkų ir verslininkų.

A.Paulauskas pabrėžė, kad sudėtingą karinę techniką dažniausiai gamina ne viena valstybė – tai būna tarptautiniai projektai.

Tarkime, šiomis dienomis Lietuvos žiniasklaidoje minima vokiečių pėstininkų kovos mašina „Boxer“ buvo bendras Europos šalių projektas – britai ir prancūzai dalyvavo idėjos kūrime, tačiau vėliau pasitraukė, o Nyderlandų ekspertai buvo stebėtojais.

Seimo narys A.Paulauskas sakė, kad vienas iš konferencijos tikslų – paskatinti lietuviškas įmones dalyvauti sudėtinguose tarptautiniuose projektuose.

Ragino dalyvauti NATO programose

Lietuvos kariškiai išbando lietuviškus gynybos pramonės gaminius, tačiau dažnai jie būna eksperimentiniai. Tikimasi, kad išaugs ir masinei gamybai paruoštų produktų kiekis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Konferencija „Lietuvos gynybos pramonės būklė ir jos vystymo perspektyvos“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./R.Petkevičius

„Mes norėtume ne eksperimentinio produkto, o produkto, kurį iškart galėtume naudoti savo reikmėms“, – tarsi į Lietuvos pramonininkus kreipėsi KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius. 

Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei šiuo metu reikalingi bepiločiai orlaiviai, ginklų optika, lazeriniai taikinių identifikatoriai ir kitos priemonės, kurias lyg ir gali pagaminti mūsų šalies pramonininkai.

„Lietuvos kariuomenės poreikiai yra svarbūs ir dideli, bet tikrai ne patys svarbiausi ir didžiausi. Mes esame Europos Sąjungos, NATO nariai, todėl galime naudotis tomis galimybėmis“, – sakė pulkininkas R.Petkevičius.

Lietuvos kariuomenės poreikiai yra svarbūs ir dideli, bet tikrai ne patys svarbiausi ir didžiausi. Mes esame Europos Sąjungos, NATO nariai, todėl galime naudotis tomis galimybėmis, – sakė R.Petkevičius.

Pavyzdžiui, Lietuvos bendrovė „Elsis“ šiuo metu aktyviai dalyvauja NATO ginkluotės kūrimo programoje NSIP ir gauna iš to pelną.

Karininkas R.Petkevičius sakė, kad mūsų šalies mokslininkai gali dalyvauti NATO STO programoje, kuri plėtoja ginkluotės tyrimus, reikalingus Aljansui – nuo robotų kūrimo iki bandymo sukurti didesnio atsparumo šarvus.

„Ateityje tikimės didesnio bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo taryba, Mokslo technologijų ir inovacijų agentūra“, – sakė R.Petkevičius. Pulkininkas aiškino, kad KAM yra įsivardinusi prioritetines sritis, kuriose labiausiai reikia mokslo ir pramonės idėjų.

„Tai yra priemonės, kurių Lietuvos kariuomenei tikrai reikia ir matome perspektyvą, kad akademinis pasaulis bendradarbiautų su pramonininkais ir sukurtų kažką labai vertingo. Mūsų tikslas yra turėti galutinį produktą, paruoštą naudojimui. Nesvarbu – Lietuvos kariuomenei ar kitai rinkai“, – kalbėjo karininkas.

R.Petkevičius sakė, kad gynybos gaminių kūrimo projektus finansuotų tiek KAM, tiek Lietuvos mokslo taryba.

Reikia treniruoklių

Vienas iš Lietuvos kariuomenės prioritetų – treniruokliai, simuliatoriai ir kitokia kariškių mokymo įranga. Ekspertai sako, kad Lietuvoje išties yra bendrovių, kurios gali gaminti šiuos produktus. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas, Juozas Olekas ir Vytautas Žukas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas, Juozas Olekas ir Vytautas Žukas

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas, pulkininkas D.Mockūnas sakė, kad šiuo metu kariškiams labiausiai reikia situacinio šaudymo simuliatorių, virtualios sistemos, simuliuojančios kario-karinio vieneto mūšio aplinką. Taip pat specialistų rengimo vizualinės medžiagos, pavyzdžiui, virtualių, išardomų ginklų, technikos, pastatų maketų.

Karininkas sakė, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenė aktyviai naudojo „Javelin“ sistemos treniruoklius. Taip pat treniruoklius „RBS-70”, kurie imituoja priešlėktuvinės gynybos sistemos valdymą. Mūsų kariuomenė turi „Giraffe“ tipo radarų treniruoklių, laivavedybos simuliatorių. 

Amerikiečių sistema „Miles“ skirta treniruoti karius lauko sąlygomis, kovoti dviem pajėgoms viena prieš kitą. Naudojant lazerius, imituojamas šūvis, pataikymas, sužeidimai. 

Svarbi kariškių mokymo priemonė yra amerikiečių sistema „Miles“, kuri skirta treniruoti karius lauko sąlygomis, kovoti dviem pajėgoms viena prieš kitą. Naudojant lazerius, imituojamas šūvis, pataikymas, sužeidimai.

Tokias sistemas bandė gaminti ir lietuviai, tačiau kol kas – nesėkmingai.

Ruoštis mūšiams padeda „Jcats“ civilinių ir karinių operacijų simuliatorius, kuris yra sujungtas su „Miles“ sistema. Ši sistema leidžia simuliuoti realias operacijų sąlygas, pavyzdžiui, degalų atsargas, šovinių išnaudojimą, o tai priartina prie realaus mūšio sąlygų.

Tikimasi, kad ateityje tokius treniruoklius ir simuliatorius galėtų gaminti ir Lietuvos karo pramonė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min