Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kinija aštuntadaliu didina karinį biudžetą

Kinijos armijos šauktiniai šaudymo pratybose
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kinijos armijos šauktiniai šaudymo pratybose
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kinija trečiadienį paskelbė smarkiai didinsianti didžiausių pasaulyje ginkluotųjų pajėgų finansavimą, nurodžiusi, kad šiais metais gynybos biudžetas bus didinamas 12,2 procentų, o ši tendencija kelia susirūpinimą kitoms Azijos šalims ir JAV.

Pekinas jau ne vienerius metus didina išlaidas Liaudies išvadavimo armijai (LIA) dviženkliais skaičiais, demonstruodamas savo karines ambicijas, pagrįstas naujai įgyta ekonomine galybe, taip pat susijusias su teritoriniais ginčais su Japonija ir kitomis šalimis.

„Nacionalinės gynybos išlaidų suma – 808,23 mlrd. juanių (beveik 330 mlrd. litų), didesnė 12,2 proc.“ – sakoma pranešime apie biudžetą, parengtame kasmetinei Nacionalinio Liaudies Kongreso, paprastai automatiškai tvirtinančioje vyriausybės sprendimus, sesijai, kuri prasidėjo trečiadienį.

„Ryžtingai ginsime Kinijos suverenumą, saugumą ir plėtros interesus“, – premjeras Li Keqiangas sakė per sesijos atidarymą.

„Apsaugosime savo pergalę Antrajame pasauliniame kare ir pokario tarptautinę tvarką, taip pat niekam neleisime perrašyti istorijos“, – pridūrė jis, atkartodamas įprastą Kinijos poziciją savo varžovės Japonijos atžvilgiu.

JAV Strateginių studijų institutas vasarį prognozavo, kad šio amžiaus 4-ame dešimtmetyje Kinijos gynybos finansavimas tikriausiai bus toks pats kaip Vašingtono, tačiau pridūrė, kad Pekinui reikės dar kelerių metų, kad susilygintų su Amerika pagal karinius pajėgumus, kompetenciją ir gebėjimą nukreipti savo galią.

Pekinas taip pat „vykdys įprastus karinius pasiruošimus“ ir „sieks paversti Kiniją jūrine galybe“, sakė Li Keqiangas.

Prieš šią sesiją Kongreso atstovė Fu Ying stengėsi išsklaidyti kitų šalių susirūpinimą dėl Kinijos išlaidų gynybai.

„Kai kurios šalys piršo mintį, kad Kinija kelia didelę grėsmę, – sakė ji. – Vadovaudamiesi savo istorija ir patirtimi, esame įsitikinę, kad taika gali būti palaikoma tik galia.“

2013 metais Pekinas karines išlaidas oficialiai didino 10,7 proc., 2012-aisiais – 11,2 proc., o 2011-aisiais – 12,7 procento.

Analitikų nuomone, Kinijos tikrosios karinės išlaidos yra gerokai didesnės negu skelbiama. Pagal Pentagono vertinimus, 2012 metais jos siekė 135–215 mlrd. dolerių (338,6–539,3 mlrd. litų).

Tačiau šioje srityje Jungtinės Valstijos vis dar toli lenkia visas kitas šalis: Vašingtonas gruodį patvirtintame 2014-ųjų biudžete gynybai numatoma išleisti 633 mlrd. dolerių (1,59 trln. litų).

Kinija gynybai skiria triskart daugiau negu Indija, taip pat daugiau negu kaimyninė Japonija, Pietų Korėjas, Taivanas ir Vietnamas kartu sudėjus.

JAV Strateginių studijų institutas vasarį prognozavo, kad šio amžiaus 4-ame dešimtmetyje Kinijos gynybos finansavimas tikriausiai bus toks pats kaip Vašingtono, tačiau pridūrė, kad Pekinui reikės dar kelerių metų, kad susilygintų su Amerika pagal karinius pajėgumus, kompetenciją ir gebėjimą nukreipti savo galią.

Tačiau šis Kinijos galios didėjimas kelia susirūpinimą JAV ir Azijoje, ypač Japonijoje, nes abi šalys yra įsitraukusios į aštrėjantį ginčą dėl salų Rytų Kinijos jūroje, kurias Kinija vadina Diaoju, o Japonija – Senkaku.

Kinijos veiksmai ne vien didina susirūpinimą kaimynėms, bet ir skatina jas labiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje.

Kai buvo paskelbti naujausi biudžeto rodikliai, Japonija išsakė nerimą dėl Pekino neslepiamų užmačių smarkiai sustiprinti LIA.

„Kinijos gynybos ir karinių pajėgumų skaidrumas – arba jo stygius – tapo nerimo priežastimi tarptautinei bendruomenei, įskaitant Japoniją“, – žurnalistams sakė vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Yoshihide Suga.

Kinijos veiksmai ne vien didina susirūpinimą kaimynėms, bet ir skatina jas labiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje, sako Kinijos kariuomenės ekspertas Denny Roy iš Havajuose įsikūrusio Rytų ir Vakarų centro.

„Tai suteiks momentą procesui, kuris jau vyksta“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Gruodį karingų pažiūrų Japonijos premjero Shinzo Abe ministrų kabinetas sutiko 2014–2019 metais gynybai skirti 24,7 trln. jenų (608,3 mlrd. litų). Gynybos biudžetas per tuos penkerius metus bus padidintas 5 procentais.

Tuo metu Kinija sakė, kad toks žingsnis kelia „didelį susirūpinimą kaimyninėms šalims Azijoje ir tarptautinei bendruomenei“.

Kinijos pastangas modernizuoti savo kariuomenę skatina ne vien ginčai su kaimynėmis, bet ir bendras siekis užsitikrinti svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje, sakė D.Roy.

Kinijos karinių jūrų pajėgų, kurios 2012 metais įgijo savo pirmąjį lėktuvnešį, stiprinimas yra svarbus Pekino gebėjimui nukreipti savo galią tolimesniuose regionuose, pažymėjo ekspertas.

„Manau, iš esmes tai lemia Kinijos užmojis įgyti didžiosios galybės statusą“, – sakė D.Roy.

Tokius būdu siekiama sukurti „stiprią kariuomenę, atitinkančią Kinijos statusą kitose srityse: jos dydį, turtą, politinę ir kultūrinę įtaką“, nurodė analitikas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Kinija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min