„Randame daug amunicijos – kasetinių bombų, aviacinių. Radome 500 kilogramų nesprogusių aviacinių bombų“, – pasakoja būrio vadas Aigars Puce.
O gyventojai nuolat perspėjami būti atsargūs, mokiniai mokomi bombas, sviedinius atpažinti, perspėjami, kur kreiptis radus įtartiną daiktą.
„Reikia tokių pamokų, kitaip radęs tokį sviedinį, nežinočiau kur skambinti“, – tvirtina moksleivis Rainers Prusis.
Buvęs Zvardės pratybų poligono vadas dabar gali daug papasakoti, kaip 40 metų iš Varšuvos pakto pajėgų lėktuvų čia buvo mėtomos bombos. Skrydžiai buvo įslaptinti, bet vietiniai istorikai teigia, kad per parą galėjo būti iki šimto skrydžių. Buvęs poligono vadas tvirtina, kad po reido teritorija būdavo tikrinama, nesprogę užtaisai naikinami, bet toli gražu ne visus pavykdavo rasti.
„Bombų galėjo likti pelkėse, jos užima nemažą dalį teritorijos. Jeigu nukrito į pelkę, liks ilgai“, – virtina buvęs Zvardės poligono vadas Jevgenijus Miščenko.
Bombos pelkėse – tik viena medalio pusė. Per pratybas būta atvejų, kai bombas numesdavo ir už 15 kilometrų nuo taikinio. Tokių atvejų niekas netyrė, juos iš karto apgaubdavo paslapties šydas. Kaip ir tuomet, kai bombos nukrito Saldu miestelio centre.
„Ten buvo „pamestos“ dvi bombos. Taip, būta atvejų, kai bombas numetė ne ten, kur reikia“, – pasakoja J. Miščenko.
Jau 20 metų bombų į Zvardės poligoną niekas nemėto, jų išmušti krateriai apaugę. Žmonės, kuriuos kurdami poligoną sovietai privertė palikti namus, tebebraukai ašarą. Ir eina melstis į likusius katalikų bažnyčios griuvėsius.
