Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Le Figaro“: Kijevas ir Maskva pateko į strateginę aklavietę

Ukrainos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Ukrainos kariai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė sėkmingai kaunasi su separatistais ir teroristais Donbase, bet ji nesugeba atkirsti kelių, kuriais separatistai gauna paramą iš Rusijos, rašo Prancūzijos leidinys „Le Figaro“.

Nutyli didžiausią nesėkmę

„Le Figaro“ rašo, kad Ukrainos kariuomenė atakuoja Luhanską ir Donecką jau ne pirmą dieną ir susiduria su įnirtingu pasipriešinimu. „Le Figaro“ įsitikinimu, Ukrainos kariuomenė, kurios laimėjimus taip giria šios šalies žiniasklaida, nutyli pačią svarbiausią nesėkmę.

Kijevui taip ir nepavyko nei atkirsti kelių, kuriais separatistais gauna karinę paramą iš Rusijos, nei izoliuoti Luhanske įsitvirtinusių kovotojų nuo Donecke esančių separatistų.

facebook.com/ato.news nuotr./Teroristai Luhanske
facebook.com/ato.news nuotr./Teroristai Luhanske


Kijevui taip ir nepavyko nei atkirsti kelių, kuriais separatistais gauna karinę paramą iš Rusijos, nei izoliuoti Luhanske įsitvirtinusių kovotojų nuo Donecke esančių separatistų.

Ukrainos kariniai ekspertai tikina, kad to nepavyksta padaryti dėl išaugusios Maskvos karinės paramos separatistams.

Tuo metu, kai viso pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į 280 Rusijos humanitarinio konvojaus sunkvežimių, kurie atvežė maisto Donbaso gyventojams, dešimtys rusų šarvuočių sustiprino separatistų karinės technikos arsenalą.

Maskva taip pat visiškai pakeitė separatistų karinę vadovybę, vietoj Rusijos piliečių paskyrusi išeivius iš Donbaso, kad jos įtaka separatistams nebūtų tokia akivaizdi.

Antra Ukrainos kariuomenės nesėkmių priežastis – nesibaigianti Rusijos artilerijos ugnis. Po kelias savaites trukusių tokių apšaudymų iš Rusijos teritorijos ukrainiečių kariai patyrė reikšmingų nuostolių ir buvo priversti atsitraukti nuo sienos su Rusija bei palikti separatistams „buferinę zoną“, kurios plotis – nuo 20 iki 40 km. Maždaug tokį atstumą gali pasiekti Rusijos artilerijos paleistos raketos bei sviediniai.

Ši zona, kurios nekontroliuoja Ukraina, leidžia Rusijai nebaudžiamai tiekti separatistams viską, ko jiems tik reikia.

Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuri artimiausiomis savaitėmis planuoja šią teritoriją pradėti stebėti iš nepilotuojamų skraidančių aparatų, atstovus vienas separatistų lyderių jau įspėjo, kad šie aparatai gali būti numušti, nes separatistai baiminasi, kad jų užfiksuota informacija gali būti perduota Ukrainos kariuomenei.

Maskva, kuri taip pat atsisako leisti šiems nepilotuojamiems aparatams skraidyti virš savo teritorijos, neigia tiekianti separatistams ginklus ir bombarduojanti Ukrainos kariuomenę iš Rusijos teritorijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai prie oro gynybos sistemos „S-400 Triumf“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai prie oro gynybos sistemos „S-400 Triumf“

Maskva turi vis mažiau variantų

„Separatistų turimų ginklų kiekis ir jų tipai nepalieka abejonių, kad šie ginklai gauti iš Rusijos vyriausybės, – parašė karinis ekspertas Dmitrijus Gorenburgas. – Separatistai turi tokių ginklų, kurių neturi ukrainiečių kariuomenė. Todėl, kai separatistai teigia, kad ginklus pagrobė iš ukrainiečių bazių, tai skamba neįtikinamai.“

Separatistų arsenale – dešimtys tankų, šimtai šarvuočių, raketinės sistemos ir sunkioji artilerija. Rusijos karinis ekspertas Ruslanas Puchovas, vadovaujantis strategijų ir technologijų analizės centrui CAST, pripažįsta, kad „Maskva padeda sukilėliams“, bet jam sunku įvertinti šios paramos mastą.

Jo manymu, karo veiksmų baigtis priklauso, pirmiausia, nuo maištininkų ryžtingumo. „Kovotojų dvasia yra daug svarbesnė nei ginklai“, – sako R.Puchovas.

Jis taip pat pripažįsta, kad Ukrainos kariuomenė „dabar daug geriau kaunasi nei iš pradžių, nes auga jos motyvacija“.

Dar viena priežastis – politinis spaudimas užbaigti karo veiksmus ir pradėti derybas.

„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka ir Vladimiras Putinas

Jei maištininkai pralaimės, Kremlius manys, kad atidavė Ukrainą Vakarams, o šito Maskva negali leisti bet kokiomis aplinkybėmis.

Antradienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Minske susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. P.Porošenka atvyks pakviestas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, kuris su džiaugsmu ėmėsi tarpininko vaidmens.

Maskva taip pat priėjo aklavietę. Ekspertas Samuelis Charapas teigia: „Jei Maskva nutrauks paramą maištininkams, ji leis Kijevui numalšinti sukilimą. Toks scenarijus bus laikomas visišku strateginiu fiasko ir viešu pažeminimu. Jei maištininkai pralaimės, Kremlius manys, kad atidavė Ukrainą Vakarams, o šito Maskva negali leisti bet kokiomis aplinkybėmis“.

„Le Figaro“ vertinimu, konflikto užbaigimo diplomatinėmis priemonėmis galimybės artimiausiu metu labai menkos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min