Posėdyje Partnerysčių pakomitečio pranešimo projektą „NATO partnerystės ir Aljanso atvirų durų politika“ pristatė Seimo delegacijos NATO PA pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Jos nuomone, NATO partnerystės tampa vis svarbesnės Aljansui, todėl ji turėtų peržiūrėti savo partnerystės veiklą, kad būtų sustiprintos dabar veikiančios partnerystės ir sukurtos naujos. „NATO plėtra buvo nepaprastai svarbi užtikrinant didesnėje teritorijoje stabilumą bei saugumą Europoje. Aljansas turėtų tęsti savo atvirų durų politiką ir paskatinti šalis kandidates tęsti reformas“, – teigė Lietuvos atstovė. R. Juknevičienės įsitikinimu, artėjančiame NATO viršūnių susitikime, įvyksiančiame Velse rugsėjo mėnesį, NATO partnerystės ir atvirų durų politikos vertinimas bus svarbus darbotvarkės klausimas, ypač atsižvelgiant į Krymo krizės kontekstą.
Nors praktinis bendradarbiavimas su Rusija, ypač kariniame lygmenyje, davė teigiamų rezultatų, NATO ir Rusijos santykiai iš esmės nepasiteisino
„Nors praktinis bendradarbiavimas su Rusija, ypač kariniame lygmenyje, davė teigiamų rezultatų, NATO ir Rusijos santykiai iš esmės nepasiteisino. Keliais klausimais buvo trinčių, ypač dėl NATO plėtros į Rytus, antiraketinės gynybos, ginklų kontrolės, branduolinių ginklų ir įprastinės ginkluotės mažinimo ir dėl Rusijos požiūrio į kaimynines šalis“, – pabrėžė pranešėja. Ji pažymėjo, kad nuolat vyksta pokalbiai dėl 2008 m. Rusijos karinio įsiveržimo į Gruziją ir jos karinių dalinių dislokavimo šioje šalyje ir Moldovoje. „Rusijai 2014 m. kovo mėnesį aneksavus Krymą, dialogas neabejotinai suaštrėjo ir iš esmės visas karinis ir kitoks bendradarbiavimas su Rusija dabar yra nutrauktas. Yra kalbama apie būtinumą tęsti dialogą NATO ir Rusijos taryboje, norima grįžti į iki krizinį lygį, bet tam Rusija turi žengti kelis labai svarbius žingsnius, užtikrinant, kad ji baigtų savo agresyvius veiksmus Ukrainoje“, – akcentavo Seimo delegacijos NATO PA pirmininko pavaduotoja.
Pasak R. Juknevičienės, NATO ir jos sąjungininkės turėtų toliau remti šalis kandidates, kurios siekia tolesnės pažangos vykdant reformas, kad atitiktų Aljanso standartus. Ji taip pat pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikime Velse Gruzijai turėtų būti pasiūlyta dalyvauti vykdant Narystės veiksmų planą.
NATO PA Politikos komiteto posėdyje kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad mes turime laikytis nuosaikios politikos. „Nesakau, kad turime elgtis agresyviai, bet mes tikrai turime spausti vieną konflikto šalį, kuri nepasikeitė, o sankcijos turėtų likti mūsų darbotvarkėje. <...> Ir ne tik ekonominės sankcijos turi būti taikomos, kurias sumanė Europos Komisija ir kurias reiktų aptarti“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. L. Linkevičiaus įsitikinimu, turėtų būti ir antrasis sankcijų etapas, kuris paliestų atitinkamus pareigūnus, priimančius sprendimus, ar su jais susijusius asmenis. „Jie turėtų pajusti sankcijas. Jeigu mes to nepadarysime, gali atsirasti dar vienas galvos skausmas. Iš tikrųjų Rusija pati tokiu būdu griauna savo ūkį, menksta jų valiutos vertė“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prezidento V. Putino reitingas puikus, ir tai, kad 90 proc. dabar taip jį palaiko, yra problema
Tačiau L. Linkevičius taip pat atkreipė dėmesį į vieną Rusijos pasiekimą. „Prezidento V. Putino reitingas puikus, ir tai, kad 90 proc. dabar taip jį palaiko, yra problema. Nacionalizmas yra priemonė, kuri sugeba suvienyti visuomenę. Ir aišku, tokioje situacijoje jie sugeba puikiai tuo pasinaudoti. Taigi neatsipalaiduokime, nemanykime, kad viskas paprasta, nes situacija tikrai labai rimta“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
NATO PA Politikos komitete pagrindinį pranešimo projektą „Saugumo padėties prie pietrytinės NATO sienos raidos pasekmės transatlantiniam bendradarbiavimui“ dar pristatys Latvijos parlamentaras Ojaras Erikas Kalninis (Ojārs Ēriks Kalniņš) ir Transatlantinių santykių pakomitečio pranešimo projektą „NATO po 2014-ųjų“ Lenkijos parlamentarė Jadvyga Zakševska (Jadwiga Zakrzewska).
