Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Metas apginkluoti Ukrainą?

JAV sekretorius Johnas Kerry ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JAV sekretorius Johnas Kerry ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar ne metas apginkluoti Ukrainą? – kelia klausimą theatlantic.com apžvalgininkas Adamas Chandleris. Sprendimas Ukrainai suteikti karinę pagalbą ginklais Baltuosiuose rūmuose, atrodo, vis dar vilkinamas, – rašo portalas.

Antradienį Jungtinės Tautos paskelbė naujausius duomenis apie žuvusius rytų Ukrainoje per visą Rusijos agresijos šalyje laikotarpį. Naujausiais duomenimis, Rusijos karas Ukrainoje nusinešė 5300 gyvybių, maždaug 2000 iš jų po Minsko susitarimų rugsėjį.

Pastarosios savaitės rytų Ukrainoje pažymėtos mirtinomis atakomis, Rusijos agresija šalyje nesilpnėja. Tuo metu Baltieji rūmai, kaip pranešama, sprendžia, ar siųsti Ukrainai karinę pagalbą ginklais.

„Diskutuojama, kad galbūt mes turėtume suteikti gynybinių ginklų ir įrangos Ukrainai“, – pirmadienį teigė JAV aukštas pareigūnas naujienų agentūrai AFP.

Įstatymų leidėjai paragino JAV prezidentą Baracką Obamą siųsti ginklus Ukrainai artimiausiais mėnesiais. Keletą dienų prieš rugsėjo Minsko susitarimus Rusijos pajėgos buvo užfiksuotos kertančios sieną su Ukraina. Tuo metu demokratai padidino spaudimą prezidentui, ragindami siųsti karinę pagalbą ginklais Ukrainai. Netrukus po to, kai Senato kontrolę praėjusių metų lapkritį perėmė respublikonai, senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Graham atnaujino jų „raginimus tiekti Ukrainai ginklus ir kitą karinę bei žvalgybos pagalbą, kurios šalies lyderiai nuosekliai ieško ir kuri jiems desperatiškai reikalinga“.

„Antklodėmis karo nelaimėsime“

Savo ruožtu Ukrainos vadovas Petro Porošenka taip pat kreipėsi į Kongresą praėjusių metų rugsėjį ir beveik maldavo JAV suteikti ginklų Ukrainai, pažymėdamas, kad „antklodės ir naktinio matymo žiūronai – svarbūs, tačiau neįmanoma laimėti karo su antklodėmis. Dar daugiau, taikos Ukrainoje negalime išlaikyti antklodėmis. Jūs nekuriate demokratijos. Ji jau egzistuoja mūsų šalyje. Jūs galite ją apginti“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Baltuosiuose rūmuose pademonstruotas atvirumas dėl karinės pagalbos ginklais nuvedė į dar didesnį smurto protrūkį. Neseniai „The Wall Street Journal“ pranešė, kad prorusiški teroristai, kovojantys su Kijevo vyriausybės pajėgomis rytų Ukrainoje, planuoja skelbti „visuotinę mobilizaciją“ ir sustiprinti savo pajėgas 100 tūkst. vyrų. Šis pareiškimas buvo padarytas, kai Kijevas taip pat paskelbė mobilizuosiantis daugiau karių.

Yra keletas dalykų, kurie sulaiko Baltuosius rūmus nuo ginklų siuntimo Ukrainai. Tai – paralyžiuojančios sankcijos, jau veikiančios Rusijoje, taip pat Baltieji rūmai ne itin nori kišti savo trigrašį į užsienį, o pats svarbiausias dalykas – klausimas, ar Amerikos ginklai pakeis situaciją Ukrainoje. „Rusija nėra pasirengusi nusileisti ir ji gali priešintis JAV“, – vienas ekspertas pareiškė „Bloomberg“.

Vokietija nesiųs Ukrainai jokių mirtinų, letalių ginklų, – neseniai per spaudos konferenciją pakartojo A.Merkel.

„New York Times“ pažymėjo, kad B.Obamos mąstyseną šiuo klausimu gali pakoreguoti aštuoni buvę JAV aukšto rango pareigūnai. Šie parengė nepriklausomą ataskaitą, ragindami Vašingtoną tiekti Ukrainai 3 mlrd. dolerių vertės gynybinių ginklų ir įrangos, tarp jų – prieštankinių raketų ir žvalgybinių orlaivių. To pakaktų, kad, ataskaitos žodžiais tariant, „Maskva būtų atbaidyta nuo tolesnės agresijos“.

Dar vienas svarbus klausimas, ar Amerikos sąjungininkai palaikytų idėją tiekti Ukrainai ginklus. Štai Vokietijos kanclerė Angela Merkel neseniai pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad Berlynas neketina apginkluoti Ukrainos kovai su prorusiškais teroristais, bet palaikytų diplomatinius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, perspėjimai sugriežtinti sankcijas, jeigu padėtis toje šalyje pablogėtų.

„Vokietija nesiųs Ukrainai jokių mirtinų, letalių ginklų“, – neseniai per spaudos konferenciją pakartojo ji.

„Esame sutelkę dėmesį į diplomatinį sprendimą, ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai leido aiškiai suprasti, kad jeigu padėtis pablogės, tuomet reikės pasistengti, jog būtų paskelbtos naujos sankcijos“, – pridūrė ji.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min