Tyrime autorės – Eglė Vileikienė, Aušra Pocienė ir Jolanta Aleknavičienė – analizavo trijų lietuvio piliečių grupių nuomonę: profesionalių karių, savanorių bei gyventojų požiūrį į kariuomenės struktūras. Mokslo studijoje panaudota aibė tyrimų ir apklaustų, atliktų 2007-2014 metais.
Galimybė realizuoti save
Tarp profesnionalių karių, pasak studijos autorių, vienas pagrindinių motyvacijos faktorių yra galimybė realizuoti save, naujų išbandymų patyrimas. Tik toliau seka socialinės garantijos ir karjeros galimybės.
„Šiems kariams kariuomenė yra kaip gyvenimo būdas. Jie nori, kad jų pasirinkta profesija turėtų gerą įvaizdį, turėtų prestižą“, – kalba J.Aleknavičienė.
Pasak jos, atlikta tyrimų analizė parodė, kad profesionalūs kariai nėra linkę teigti, kad kariuomenė turi pasirūpinti jų gyvenimu. Viskas yra priešingai. Tačiau čia susiduriama su pavojumi.
„Jei kariuomenė per mažai rūpinasi kariais – tai gali silpninti motyvaciją“, – teigia viena iš studijos autorių.
Savanoriai kariai nori ginti tėvynę
Apie galimybę tapti kariu savanoriu žmonės dažniausiai sužino iš asmenų, kurie jau atlieka tarnybą, tikina viena iš studijos autorių E.Vileikienė. Šiuo atveju svarbu, kad skleidžiama nuomonė apie tarnybą būtų teigiama. Prie kariuomenės įvaizdžio daug prisideda ir žiniasklaida. Visa ši informacija žmones, kurie galvoja apie tapimą savanoriu kariu, arba motyvuoja ryžtis tokiam žingsniui, arba atstumia.
„Tarp karių savanorių dažniausiai girdima motyvacija – noras ginti savo šalį. Taip tvirtina devyni iš dešimties karių. Dažnai girdimas argumentas yra ir patriotizmas“, – tikina E.Vileikienė.
Pasak jos, mažiausiai kaip motyvacijos priemonę kariai savanoriai mini socialines garantijas.
Šiuo atveju mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į šauktinių kariuomenės formavimą. Ji kelia klausimą – ar tikrai į pirmą vietą motyvuojant karius reikia kelti finansinius dalykus. „Manau, kad reikėtų tai mažau akcentuoti“, – sako mokslininkė.
„Jei kariuomenė per mažai rūpinasi kariais – tai gali silpninti motyvaciją“, – teigia viena iš studijos autorių.
Pernai atnaujinus savanorišką privalomąją karo tarnybą į kariuomenę buvo pašaukta 3000 karių. Beje, tarnybą visi jie pasirinko savo noru.
Mokslo studijos autorės apklausė 1700 šauktinių – domėjosi jų motyvacija. Rezultatai rodo, kad dominuojanti motyvacijos forma – patriotizmas. Taip teigė pusė apklaustų šauktinių. Antroje vietoje liko galimybė save realizuoti, trečioje – galimybė tapti profesionaliu kariu. Tik dešimtadalis apklausos dalyvių teigė, kad šauktiniu savo noru tapo dėl socialinių garantijų.
Gyventojų požiūris – nepastovus
Keičiantis dermografinei situacijai, labai svarbu, pasak studijos autorių, kokį įvaizdį turi kariuomenė. Dėl potencialių karių ji priversta konkuruoti su Lietuvos policija, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Prie to prisideda gyventojų formuojama nuomonė apie kariuomenę. Tiesa, pastebima, kad ji yra labai nepastovi – ją veikia keli veiksniai.
„Sunkiu ekonominio laikotarpiu Lietuvos gyventojai linkę prasčiau vertinti kariuomenę. Vyrauja įsitikinimas, kad mums kariuomenės nereikia, apgins NATO kariai. Dažnai sakoma, kad išlaidas krašto apsagai geriau skirti socialiniai gerovei“, – teigia E.Vileikienė.
Kitokia nuomonė vyrauja esant geresnei ekonominei situacijai.
Prieš penkiolika metų Lietuvos kariuomene pasitikėjo trečdalis šalies gyventojų. Dabar pasitikėjimo rodiklis yra išaugęs dvigubai. Paskutinės apklausos duomenimis, NATO kariais pasitiki apie 70 proc. gyventojų, Lietuvos kariuomene – 57 proc.
