Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO naujų žingsnių dėl Baltijos šalių saugumo stiprinimo imasi atsargiai

Spaudos konferencijoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / NATO vadovas Jensas Stoltenbergas
Šaltinis: BNS
0
A A

Šiemet į Baltijos šalis atsiųstos papildomos NATO pajėgos liks ir kitąmet, bet naujų saugumo priemonių įgyvendinimas gali užtrukti kiek ilgiau nei tikėtasi, teigia diplomatai.

NATO pajėgumai Rytų Europoje ir santykiai su Rusija bus aptariami antradienį Briuselyje prasidedančiame Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.

Ministrai turėtų patvirtinti, kad Rytų Europoje 2015 metais NATO buvimas išliks sustiprintas ir ore, ir žemėje, ir jūroje.

„Tikiuosi sutarimo dėl tęstinio NATO buvimo mūsų Aljanso rytinėje dalyje kitąmet“, – susitikimo išvakarėse sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO šiemet atsiuntė papildomų naikintuvų į Lietuvą ir Estiją, sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje, o amerikiečiai dislokavo po kuopą karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute teigė, kad šiomis priemonėmis „siekiama pabrėžti, kad Šiaurės Atlanto sutarties penktasis straipsnis, jog vienos šalies užpuolimas yra visų užpuolimas, būtent tai ir reiškia“.

Reaguodama į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje, NATO šiemet atsiuntė papildomų naikintuvų į Lietuvą ir Estiją, sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje, o amerikiečiai dislokavo po kuopą karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Viršūnių susitikime Velse rugsėjo pradžioje NATO taip pat paskelbė įkursianti vadinamąsias „ypač greito reagavimo pajėgas“, o Lietuva pranešė sieksianti išankstinio įrangos dislokavimo ir tiesiogiai NATO vadovybei pavaldaus tarptautinio štabo įkūrimo.

Pasak diplomatų, šių planų įgyvendinimas gali užtrukti tiek dėl ribotų išteklių, tiek dėl politinės valios trūkumo.

Ypač greito reagavimo pajėgų tarpinį variantą kitąmet turėtų sukurti Vokietija, Nyderlandai ir Norvegija, tačiau šiuo metu jau diskutuojama dėl to, per kiek dienų – o ne per kiek valandų – jos turėtų būti pasirengusios suduoti pirmą smūgį agresoriui.

Planuojama, kad pajėgos, kurias sudarytų apie 4 tūkst. karių, pradės pilnai veikti iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje 2016 metais.

Planuojama, kad pajėgos, kurias sudarytų apie 4 tūkst. karių, pradės pilnai veikti iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje 2016 metais.

Su šių pajėgų kūrimu taip pat susijęs galimas išankstinės įrangos dislokavimas ir tarptautinių štabų, kurie kariniais terminais vadinami „vadovavimo ir kontrolės elementais“, įkūrimas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje.

NATO užsienio reikalų ministrų susitikime apie tai gali būti užsiminta, bet konkrečių sprendimų tikimasi anksčiausiai kitąmet.

Ministrų susitikimo išvakarėse Rusija pareiškė, kad NATO pajėgumų stiprinimas destabilizuoja situaciją Šiaurės Europoje, tačiau JAV tokius kaltinimus atmetė, teigdamos, jog saugumui pirmiausia kenkia Rusijos agresija Ukrainoje ir provokaciniai skrydžiai palei NATO šalis.

NATO ministrai Briuselyje per dviejų dienų susitikimą taip pat aptars santykius su Ukraina, naują misiją Afganistane ir kovą su „Islamo valstybės“ grupuote.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min