Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO pajėgos Baltijos šalyse: lėktuvai, laivai, elitiniai kariai

JAV kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje
BFL nuotr. / JAV kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje
Šaltinis: 15min.lt, BNS
0
A A

NATO Baltijos šalių saugumu rūpinasi taip, lyg karo su Rusija grėsmė didesnė nei kada nors anksčiau. NATO planuoja Baltijos šalyse sukurti infrastruktūrą kuriamoms Greitojo reagavimo pajėgoms. Be to, dažnėjant Rusijos karinių pajėgų provokacijoms Baltijos jūroje, 2015-aisiais bus stiprinamas NATO pajėgų buvimas ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūroje.

NATO planuoja Baltijos šalyse sukurti infrastruktūrą kuriamoms Greitojo reagavimo pajėgoms. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Rheinische Post“, praneša gazeta.ru.

Greitojo reagavimo pajėgos bus dislokuotos Baltijos šalyse

Vieno iš NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadovo Hanso-Lotharo Domröse teigimu, toks sprendimas susijęs su Rusijos karine agresija Ukrainoje. Jei viskas bus suderinta, NATO Greitojo reagavimo pajėgų infrastruktūra bus kuriama Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis BNS yra sakęs, kad Baltijos šalyse kuriamos vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis. Pasak jo, Lietuvoje vadavietė turbūt bus kuriama kurio nors Lietuvos kariuomenės vieneto pagrindu, prie jo prijungiant sąjungininkų elementus.

Antano Gedrimo nuotr./NATO oro policijos pasikeitimo ceremonija
Antano Gedrimo nuotr./NATO oro policijos pasikeitimo ceremonija

V.Urbelis pabrėžė, kad „Lietuvoje NATO pajėgų skaičius tikrai didės“.

Anksčiau NATO vadovybė pranešė, kad NATO Greitojo reagavimo pajėgų štabas įsikurs Lenkijoje.

Baltijos jūrą saugos NATO laivai

Dažnėjant Rusijos karinių pajėgų provokacijoms Baltijos jūroje, 2015-aisiais bus stiprinamas NATO pajėgų buvimas, sako NATO jūrinio komponento vadavietės vadas, Jungtinės Karalystės viceadmirolas Peteris Hudsonas.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs karininkas interviu BNS tvirtino, kad svarbiausia žinia po NATO viršūnių susitikimo Velse yra ta, jog būtinos reformos, kurios leistų greitesnį NATO reagavimą į įvairias grėsmes, taip pat ir jūroje.

„Mes turime būti tikri dėl pasirengimo, dėl greito reagavimo dislokuojant pajėgas, dėl NATO reakcijos“, – sakė viceadmirolas.

P.Hudsonas pripažino, kad šiemet itin padažnėjo rusų provokacijų trukdant laivybą Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse.

Jis pripažino, kad kalbant apie NATO pajėgų priėmimui skirtą infrastruktūrą Baltijos šalyse yra kur tobulėti, ypač oro erdvės gynybos srityje, pavyzdžiui, plečiant oro uostus – tai esą reikalinga, kad valstybės narės gebėtų priimti greito reagavimo pajėgas, dėl kurių sutarta NATO viršūnių susitikime. Tačiau žvelgdamas iš jūrinių pajėgų pozicijų jis priekaištų Lietuvai neturėjo.

„Mes turime įsitikinti, kad uostų infrastruktūra yra tinkama. Atvirai sakant, ji yra pakankamai gera, greičiau yra daugiau darbų, kuriuos reikia nuveikti kitose srityse“, – sakė pašnekovas.

Vyr.lvn. Michailo Karpuzovo nuotr./Tarptautinėse pratybose „Northern Coast 2014“ Lietuvos karininko vadovaujami NATO laivai jūroje aptiko keturias minas
Vyr.lvn. Michailo Karpuzovo nuotr./Tarptautinėse pratybose „Northern Coast 2014“ Lietuvos karininko vadovaujami NATO laivai jūroje aptiko keturias minas

Kitais metais – daugybė pratybų jūroje

Jis pranešė, jog šiuo metu planuojama peržiūrėti 2015 metų pratybų tvarkaraščius, kad būtų „tęsiamas platus ir stiprus nuolatinės parengties jūrinių pajėgų buvimas Baltijos jūroje“.

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas pirmajai iš keturių NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei, kuriai antrąjį šių metų pusmetį kaip tik vadovauja Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas su laivu „Jotvingis“. Šiai grupei priklauso Baltijos šalių, taip pat Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos laivai.

P.Hudsonas pripažino, kad šiemet itin padažnėjo rusų provokacijų trukdant laivybą Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse – tie patys Rusijos veiksmai, anot jo, kartojasi ir Juodojoje, Viduržemio jūrose ar net Ramiajame vandenyne.

Viceadmirolo teigimu, taip Rusija siekia „sukelti nepatogumų“ Vakarams bei „nusiųsti žinią savo vidaus auditorijai“. Būtent todėl svarbus ir NATO pajėgų buvimas siekiant užtikrinti šalių narių teritorinių vandenų saugumą bei saugią laivybą.

Justino P. nuotr./NATO šarvuočiai „Stryker“ Vilniaus vakariniame aplinkkelyje
Justino P. nuotr./NATO šarvuočiai „Stryker“ Vilniaus vakariniame aplinkkelyje

„Mes ruošiamės būti čia tada, kai reikės, ir tiek, kiek galėsime. Mes dalyvausime tarptautinėse pratybose – jų bus daugiau Baltijos jūroje. Tai yra 2015-ųjų metų strategija“, – patikino NATO atstovas.

Paprašytas nurodyti Lietuvos jūrų pajėgų pliusus ir minusus, P.Hudsonas tikino, kad Lietuvos kariuomenės atstovai turi patys apsispręsti, kaip subalansuoti savo pajėgas be NATO atstovų patarimų. Taip pat jis patikino, kad Lietuva iš Baltijos valstybių yra pareigingiausias dalyvis NATO pratybose.

„Lietuvos gebėjimai, didelė patirtis dislokuojant priešmininius laivus yra labai sveikintinas. Jūsų kolegos Latvijoje ir Estijoje turėjo rimtų rūpesčių vykdant šią iniciatyvą“, – sakė P.Hudsonas.

Anot jo, vienintelis svarbus dalykas NATO jungtinėms pajėgoms jūroje yra tai, kad Lietuva galėtų vykdyti įsipareigojimus NATO aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kurios leidžia „pranešti žinią“ apie NATO pasirengimą grėsmėms.

„Lietuva tai daro tikrai gerai – jei to nebūtų, ji nevadovautų vienai iš grupių šiandien“, – sakė NATO jūrinio komponento pajėgų vadovas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min