Kasmet į LKA bando stoti keli šimtai jaunuolių su įvairiais pomėgiais ir margų margiausiomis mintimis apie karininko profesiją. Tai byloja jų kalbos per individualius pokalbius atrankos metu. Pavyzdžiui, šiemet vienas abiturientas teigė, kad „norint tapti geru karininku, reikia kuo mažiau laiko praleisti gulint“. Kitas patikino ieškojęs ko nors neįprasto, o vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, anot jo, yra LKA, o trečias tiesiai šviesiai prisipažino, kad ši profesija jam padėtų nugalėti tingulį, kuris jau pradeda jį imti...
Per dvi dienas trunkančią atranką, kai stojantieji atlieka fizinio parengtumo testus, kognityvinių gebėjimų, planavimo ir vadovavimo užduotis bei eina į individualius pokalbius, iš margo būrio atsijojami verčiausi studijuoti LKA ir tapti karininkais. Šiemet buvo atrinkti 66 kandidatai, tarp jų – 8 merginos. Paskirti į Kariūnų batalioną, jie pradėjo mokytis statutų, rikiuotės pagrindų, susipažino su kareivinių dienotvarke.
Vis dėlto pažintis su tikrąja „karine romantika“ laukė poligone. Jame LKA naujokai praleido ne vieną bemiegę naktį, nužingsniavo dešimtis kilometrų ir įvykdė daugybę karinių užduočių. Tiesa, į Ruklos miškus išvyko ne visi. Trys jaunuoliai suprato, kad karininko kelias – ne jiems, ir atsisveikino su LKA.
Septynios savaitės išbandymų
LKA naujokų kariūnų bazinis kario kursas vyko Mokomajame pulke. Čia su karo pradžiamoksliu supažindinami visi, pradedantys tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Patyrę pulko instruktoriai veda ne tik kariūnų, bet ir karių savanorių bei bazinių karinių mokymų (BKM) kursus. „Iš kelerių metų patirties galiu pasakyti, kad bazinių karinių mokymų kursantų ir kariūnų motyvacija skiriasi, pastarieji dažniausiai atvyksta pasiryžę siekti didžiausio įvertinimo, labiau stengiasi“, – teigė kariūnų bazinio kario kurso kuopos vadas kpt. Aurimas Lapkauskas.
Pradžiamokslio trukmė – 7 savaitės, didžiąją kurso dalį sudaro praktinės pratybos klasėje ir poligone.
„Mūsų tikslas – išmokyti kariūnus individualių įgūdžių, būtinų tęsiant tarnybą. Tai metas, kai reikia įprasti gyventi pagal gana griežtą tvarką, iš civilės aplinkos pereiti prie karinės, pasirengti atlikti užduotis lauko sąlygomis stresinėse situacijose“, – teigė mjr. Vidas Grunda, kariūnų bazinio kario kurso vadas.
Per septynias savaites kariūnai supažindinami su taktikos, šaudybos, inžinerinio rengimo, karo topografijos ir kitais karinių elementų pagrindais.
„Patikros punktai“
Gaižiūnų poligonas. Priešpaskutinė kariūnų bazinio kario kurso diena. Pratybų teritorijoje įrengtos septynios mokomosios vietos, tam tikri „patikros punktai“. Į juos vieni po kitų eina kariūnai ir atlieka nurodytas užduotis. Jie turi parodyti, ką išmoko per kursą. Kiekvieną jų veiksmą akylai stebi instruktoriai, vėliau jie skirs balus.
„Patikros punktai“ apima visas esmines karo pradžiamokslio temas. Pirmoje mokomojoje vietoje kariūnai patenka į „artilerinį apšaudymą“, paskui pademonstruoja, kaip moka atlikti ryšio procedūras.
Antroje – įrengia ugnies poziciją ir sudaro ugnies kortelę. Trečioje atlieka ginklo valdymo testą. Per jį kariūnas turi surinkti, patikrinti ginklą ir parodyti, kaip daromas šūvis. Instruktoriai vertina, ar kariūnas žino taikliojo šaudymo principus.
Ne mažiau svarbus šauliui įgūdis – atstumo nustatymas. Taigi dar vienoje mokomojoje vietoje kariūnai stengiasi kuo tiksliau (iš akies ir naudodami prietaisus, pavyzdžiui, žiūronus, tolimačius, taikiklius) pasakyti, kiek metrų yra iki instruktorių nurodytų objektų. Specialaus pasiruošimo testavimo vietoje LKA naujokai vieną po kito raito įvairius mazgus ir demonstruoja, kaip greitai geba užsimaukšlinti dujokaukę.
Dar viena išbandymų stotelė – maskavimosi, judėjimo būdų ir kliūčių įveikimo. Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Išsitepti veidą dažais nepakanka. Maskuojantis svarbu atkreipti dėmesį į spalvas, šešėlius, kad neišsiskirtum iš aplinkos ir netaptum taikiniu. Sėlinant svarbu neskubėti“, – akcentavo kurso instruktoriai. O patikrinimo vietoje „Judu – dengiu“, priešingai, snausti nėra kada. Tai viena iš fiziškai sudėtingesnių užduočių. Ją darant, reikia įveikti 100 metrų atstumą judant poroje ir dengiant draugą ugnimi, negalima nei išretėti, nei per daug susispausti.
„Patikros punktai“ toli gražu nebuvo visi kariūnų laukę iššūkiai. Tos žinios vertintos per baigiamąjį etapą, trukusį keturias paras.
„Tai – rimtas išbandymas, nes veikti reikėjo spaudžiant stresui, miego tekdavo ne daugiau kaip 4 valandos per parą, po orientacinio žygio, įveikus 16–20 kilometrų, iš karto laukė užduotys mokomosiose vietose. Taip testavome kariūnų gebėjimą susikoncentruoti, ištvermę ir žinias. Nors ir sudėtingoms sąlygomis, rezultatų sulaukta gerų“, – LKA naujokų pastangas komentavo kpt. A. Lapkauskas.
Pavargę, bet nepasidavę
Kariūną Dominyką Bukantą sutikome atidžiai stebintį kolegas, besidarbuojančius apkase.
„Atrodytų, kad tai nesudėtinga, bet kai per gana trumpą laiką – valandą reikia kastuvėliu išsikasti gulimąjį apkasą, paaiškėja, kad tai viena fiziškai sudėtingiausių užduočių, – pasakojo kariūnas. – Pastarosios dienos buvo intensyvios, jaučiuosi pavargęs, tačiau jėgų įveikti kursą tikrai užteks.“
Prie iššūkių vaikinas tikino esąs įpratęs, nes aktyviai sportavo mokykloje – lankė šindokai-kan karatė ir kikbokso treniruotes. Ši patirtis padėjusi jam lengvai priprasti prie karinės rutinos, nes ir namie laikėsi griežtos dienotvarkės: keldavosi 6 val. ryto, pusryčiaudavo ir pietaudavo griežtai nustatytu laiku. „Jau gyvenau kaip kareivėlis, tik streso buvo mažiau“, – šmaikštavo jaunuolis.
Kurso kolega kariūnas Aurimas Bžėskas, atsidūręs mazgų rišimo poste, ilgai neužtruko. Su šia užduotimi susitvarkė lengvai, nes karyboje nėra naujokas – pernai dalyvavo BKM.
„Iš pradžių ketinau stoti į Dailės akademiją, bet vėliau nusprendžiau išbandyti save baziniuose kariniuose mokymuose. Kariškas gyvenimo būdas man taip patiko, kad piešimą palikau laisvalaikiui, o pats pasiryžau tapti karininku. Šie mokymai, palyginti su ankstesniais, yra trumpesni ir lengvesni, nes ugdome tik individualius įgūdžius, o taktinių užduočių dar nebuvo“, – sakė kariūnas.
Instruktorių teigimu, tarp LKA naujokų vyrukų neprastai pasirodė ir merginos, ypač tos, kurios jau buvo tarnavusios kaip savanorės anksčiau, kritiniais kurso momentais jos netgi imdavosi lyderių vaidmens. Iš Šiaulių apskrities Joniškio rajono kilusi kariūnė Diana Malakmadzė Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnavo metus: „Per kursą mano kukli karinė patirtis tikrai pravertė. Pratybos pareikalavo daug ištvermės ir jėgų, ypač orientaciniai žygiai.“
Nors sutikti kariūnai buvo pavargę, bet visi vienu balsu tvirtino, kad kursas juos užgrūdino ir sutvirtino pasiryžimą tapti karininkais.
Priesaika – išskirtinis įvykis
Nors iki kariūno priesaikos davimo LKA naujokai dar galėjo atsisakyti tęsti studijas, tačiau tokių neatsirado. Susumavus rezultatus, geriausiu pirmakursiu, dalyvavusiu baziniuose kariūnų mokymuose, išrinktas kariūnas Mindaugas Jasaitis.
Kurso pabaigoje naujokus aplankęs Kariūnų bataliono vadas mjr. Bronius Žėkas sakė pastebėjęs rimtų pokyčių: „Mačiau juos pirmomis dienomis, tuomet jie dar buvo civiliai, trokštantys išbandyti karinį gyvenimą. Nors buvo motyvuoti, norėjo būti karininkais, bet iš tiesų dar gerai nesuvokė, kokia tai profesija. Šios pratybos buvo pirmas rimtas išbandymas, kada jie galėjo pajausti, kas yra karyba, ir apsispręsti, ar tikrai nori studijuoti LKA. Po kurso akivaizdu, kad naujokai nepasidavė susidūrę su sunkumais, užsigrūdino, įgijo žinių ir priprato prie disciplinos.“
Po kariūnų bazinio kario kurso LKA naujokai savaitei buvo išvykę į Pabradės poligoną, o paskui jau galėjo ruoštis išskirtiniam įvykiui – duoti kariūno priesaiką. Pirmakursiai tarnauti Lietuvos valstybei prisiekė rugsėjo 28 d. iškilmingoje aplinkoje – istoriniame Žemutinės pilies Senojo arsenalo kieme.
