Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujosios technologijos keičia žaidimo taisykles

NATO vyriausiasis mokslininkas Albertas Husniaux
Alfredo Pliadžio nuotr. / NATO vyriausiasis mokslininkas Albertas Husniaux
Šaltinis: „Karys“
0
A A

Lietuvoje viešėjęs NATO vyriausiasis mokslininkas Albertas Husniaux, vadovaujantis NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybai, pasidalijo įžvalgomis apie naujausių mokslo laimėjimų įtaką XXI amžiaus karybai ir ragino mokytis veikti nuolatinio nestabilumo bei netikrumo sąlygomis, nes laikai, kai viską buvo galima lengvai numatyti ir kontroliuoti, jau praėjo.

Kokie yra pagrindiniai NATO mokslo ir technologijų poreikiai šiuo metu?

Mokslas gali padėti rasti priemonių, kaip patenkinti NATO poreikius, bet reikia suprasti, kad nėra vienos technologijos, kuri padėtų išspręsti visas problemas. Tokioje situacijoje reikia apsispręsti dėl prioritetų, atsižvelgiant į tris esminius aspektus.

Pirma, turint omenyje, kokių naujų pajėgumų reikia NATO, tenka pasidomėti, ar šalių narių mokslininkai dirba šia linkme ir ar gali pasiūlyti sprendimų. Jeigu ne, tai reikia nuspręsti, kokius tyrimus privalu atlikti, kad per tam tikrą laiką galėtume išplėtoti numatytus pajėgumus.

NATO Mokslo ir technologijų organizacijos taryba yra aukščiausias šios NATO organizacijos sprendimus priimantis organas.
Tarybos rudens sesijos kas metai rengiamos rotacijos principu vis kitoje šalyje. 

Antras svarbus dalykas – reagavimas į vadinamąsias karštąsias problemas, su kuriomis susiduria NATO. Tai atvejai, kai vienos šalies mokslininkai sako, kad negali rasti sprendimo ir reikia pasitelkti į pagalbą kolegų iš kitų valstybių. Tokios šiuo metu aktualios problemos pavyzdys galėtų būti apsaugos nuo improvizuotųjų sprogstamųjų užtaisų priemonių kūrimas.

Trečias aspektas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, – sparti technologijų kaita. Iš tiesų, kaip smarkiai pastaruoju laiku pasikeitė žaidimo taisyklės! Naujosios technologijos keičia supratimą ir veiklos vykdymo būdus. Dėl naujųjų technologijų ateityje viskas keisis dar labiau. Geras pavyzdys – kosminiai palydovai. Dar visai neseniai juos iškelti į Žemės orbitą pajėgdavo tik 1–2 šalys, o dabar nanopalydovus konstruoti bei paleisti gali visi, ir tai gerokai keičia žaidimo taisykles. Kurdami įvairias strategijas, turime atsižvelgti į tai, kad šiandien kiekvienas gali būti kosmonautas.

Su kokiais iššūkiais šioje srityje susiduria Aljansas?

Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos akimirka
Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos akimirka

Didžiausias iššūkis tas, kad mūšio lauke nebeliko dviejų polių, jų – gausu, taigi yra daugiau žaidėjų, o kartu ir neapibrėžtumo bei neaiškumo. Šiuos pokyčius reikia pripažinti, netgi tikėtis dar didesnių permainų ir greitai reaguoti į kintančią padėtį. Kariams, kurie yra mokomi viską planuoti ir kontroliuoti, reikia išmokti dirbti šiomis nuolatinio netikrumo bei nestabilumo sąlygomis. Ir saugumo bei gynybos klausimais besirūpinančiai bendruomenei svarbu suprasti, kad visko nekontroliuosime. Turime išmokti veikti tokiomis aplinkybėmis ir gebėti tinkamai susidoroti su pasekmėmis. Tai didžiausias iššūkis.

Ne mažiau svarbus ir ekonominis kontekstas, nes lėšas turime naudoti tik tam, kam iš tiesų būtina. Kad Aljansas galėtų efektyviai veikti tokiomis aplinkybėmis, reikia daug kūrybiškumo ir inovacijų. Taigi mokslo bei technologijų vaidmuo, palyginti su praeitimi, kai situacija buvo gana stabili ir galėjai tikėtis, kad rytojus bus toks pats kaip šiandiena, tik didėja.

Kokia yra NATO strategija, kai tenka reaguoti į saugumo ir gynybos iššūkius globalioje XXI amžiaus mokslo bei technologijų aplinkoje? Koks Jūsų vadovaujamos organizacijos vaidmuo?

Pernai mūsų organizacija baigė kurti ir dabar įgyvendina NATO mokslo bei technologijų strategiją. Ja vadovaujamės ne tik mes, bet ir kiti Aljanso padaliniai, kurių veikla susijusi su tam tikrais moksliniais tyrimais. Strategijoje numatyti trys pagrindiniai tikslai.

NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos rudens sesijoje Vilniuje diskutuota apie NATO išmaniąją gynybą ir NATO mokslo bei technologijų strategiją.
Per sesiją Lietuva atskiru pranešimu pristatė savo veiklą ir laimėjimus organizacijoje. Mūsų šalis į šios organizacijos tarybą yra delegavusi tris narius.

Pirmas – mokslas ir technologijos turi padėti plėtoti NATO karinius pajėgumus. Remiantis mokslininkų atliktų pagrindinių tyrimų rezultatais kuriamos naujos technologijos, diegiamos ginklų sistemose. Pavyzdžiui, mokslas ir technologijos gali leisti atsakyti į tokius klausimus, kaip pigiausiu būdu pakeisti senas ginkluotės sistemas, pratęsti ginklų sistemos veikimo laiką ir ją optimizuoti, kaip technologiškai įgyvendinti kilusias idėjas.

Antras – plėtoti partnerystę arba ieškoti draugų. Atsižvelgdami į tai, kad NATO yra ir politinė organizacija, o tas dažnai užmirštama, turime skatinti bendradarbiavimą su Aljansui nepriklausančiomis šalimis. Jos, pasirašiusios tam tikras sutartis, gali dalyvauti mūsų veikloje.

Trečias – prisidėti prie Aljanso sprendimų priėmimo, pasitelkus šalių narių sukauptas mokslo ir technologijų srities žinias, arba inicijuoti tam tikrus veiksmus ir tyrimus, kurie padėtų įgyti žinių, reikalingų norint priimti teisingus sprendimus.

Kiekviena veikla NATO mokslo ir technologijų srityje leidžia įgyvendinti nors vieną iš šios strategijos tikslų.

Kokiu principu veikia NATO Mokslo ir technologijų organizacija?

Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos akimirka
Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos akimirka

Remiamės dviem veiklos principais. Organizacijai priklauso Italijos La Specios mieste įsikūręs NATO Jūrinių tyrimų ir eksperimentų centras (angl. The Centre for Maritime Research and Experimentation). Jis atlieka jūrinius tyrimus, bet kartais veiklą organizuoja ir kitose srityse. Centre dirba šimtas penkiasdešimt žmonių, per metus moksliniams tyrimams skiriama dvidešimt penki milijonai eurų. Taigi turime didžiulę laboratoriją, kur yra daugybė įvairių priemonių ir dirba mokslininkai, o klientai gali užsakyti atlikti tam tikrus tyrimus. Žinoma, didžiausia užsakovė yra NATO – dvidešimt aštuonios šalys nusprendžia, kokiems tyrimams skirti lėšas.

Antras veiklos principas – bendradarbiavimas. Visos NATO šalys narės teigia, kad jų ribotos finansavimo galimybės atlikti mokslinius tyrimus, todėl prašo mūsų koordinuoti veiksmus ir padėti išsiaiškinti, kokios yra aktualiausios problemos, kokius prioritetus reikėtų nusistatyti ir kuriuose bendruose projektuose vertėtų bendradarbiauti. Sudarome visas sąlygas NATO šalims narėms kartu dirbti ir keistis mokslo bei technologijų srities žiniomis.

Kaip skatinate NATO šalių bendradarbiavimą?

Bendradarbiauti ir siekti sinergijos jas skatina tai, kad vienos šalys turi tokių priemonių, kokių neturi kitos, ir atvirkščiai, todėl kartu gali atlikti tyrimus, neįmanomus įgyvendinti pavieniui.

Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos dalyviai
Alfredo Pliadžio nuotr./Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos dalyviai

Kartu dirbti patrauklu dar ir dėl to, kad bendradarbiaujant šalis investuoja palyginti nedidelę sumą, pavyzdžiui, penkis milijonus eurų, o gauto rezultato vertė gali siekti daug daugiau, tarkime, du šimtus milijonų eurų.

Kokie pagrindiniai Vilniuje vykusios NATO Mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijos rezultatai?

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko labai įdomus simpoziumas, per kurį pristatytos kovos su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais priemonės ir šios srities naujovės. Į vieną vietą pavyko sukviesti specialistus ir sprendimų priėmėjus. Sužinojome naujovių, kurias galėtume panaudoti savo žmonėms mūšio lauke apsaugoti.

Atsižvelgdami į tai, kad Mokslo ir technologijų organizacija įkurta tik prieš metus ir vis dar yra pereinama nuo seno veiklos modelio prie naujo, sesijoje aptarėme tam tikrus organizacinius klausimus.

Vis dėlto svarbiausia tai, kad pasidalijome mokslo ir technologijų srities žiniomis, peržiūrėjome įvairių mokslų bendruomenių darbo programas, kad galėtume pasirengti ateities darbams.

„Karys“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 NATO
Parašykite atsiliepimą apie 15min