„Ir rusai, ir ukrainiečiai yra per daug artimos, per daug broliškos ir seseriškos tautos, ir yra didelės galimybės išvengti kraujo praliejimo. Jei Vakarai atsiųstų didelę diplomatinę pagalbą į Krymą, tą vadinamą tarptautinį dalyvavimą iš gerbiamų aukštų pareigūnų, (...) galima pasiekti to rezultato, kad kraujo praliejimo, žmonių aukų galbūt pavyktų išvengti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ ketvirtadienį sakė P. Vaitiekūnas.
Pasak jo, rusų kariniai daliniai automobiliais važiuojančių į Krymą asmenų gali neįsileisti, tačiau atskrendant lėktuvu ten patekti galima. Šiuo metu ambasadorius sako darantis viską, ką gali, kad sulauktų kitų valstybių diplomatų palaikymo.
Ir rusai, ir ukrainiečiai yra per daug artimos, per daug broliškos ir seseriškos tautos, ir yra didelės galimybės išvengti kraujo praliejimo
„Lietuvos ambasadoriaus balsas – silpnas balsas, – sakė jis. – Kiek galiu, tiek kviečiu, kalbu. Žiūrėsime, kaip viskas pavyks. Galbūt įsijungs galingesnės valstybės, pritars šitai idėjai ir pamatysime tą diplomatinį, žurnalistų dalyvavimą, kurių buvimas šitoje vietoje būtų konfliktą stabdantis reiškinys, ir bent jau išsaugosime žmonių gyvybes.“
Galima tik išeiti
ESBO stebėtojai į Krymą įleisti nebuvo – jie buvo sustabdyti prie užtvaros, kurią saugo ginkluoti kariai. P.Vaitiekūnas nebuvo įleistas pas Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadą kontradmirolą Sergejų Gaiduką. „Nepavyko, nes štabas buvo užblokuotas, prie įvažiavimo į teritoriją stovėjo 6-7 Rusijos kariškiai ir apie 70 savigynos būrio narių. (...) Tie žmonės, kurie yra užblokavę, yra pasakę: mes priėmėme tvirtą sprendimą jūsų į vidų neįleisti. Išeiti iš ten galima, o įeiti negalima“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.
Pasak jo, dėl to kontradmirolas turi problemų su vandeniu, maistu, dujomis ir elektra, tačiau vis tiek yra pasiryžęs ten likti: „Laikosi dėl to, kad davė priesaiką tėvynei ir turi tvirtą dvasią.“
P. Vaitiekūno žiniomis, nė vienas iš Krymo objektų, kuriuose yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, nėra pasidavęs.
Referendumo rezultatai – neaiškūs
Krymo regiono parlamentui ketvirtadienį pritarus pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybei planuojant surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, P. Vaitiekūnas mano, kad šio referendumo pasaulis nepripažins.
„Referendumo, kuris vyksta nutaikius į žmones šautuvus, dauguma pasaulio valstybių, be abejo, nepripažins. Tai sukelia įtampą ir Nepriklausomų valstybių sąjungoje – Rusijos partneriai yra labai sunerimę“, – sako P. Vaitiekūnas.
Jis priduria, kad ir referendumo rezultatas dar nėra aiškus: „Vienas klausimas – ar jūs už tai, kad Krymas taptų Rusijos sudėtine dalimi. Antras – ar jūs už tai, kad pradėtų galioti 1992 metų Konstitucija, kas reikštų, kad Krymas yra nepriklausomas, turi savo prezidentą, vyriausybę ir parlamentą, tačiau yra Ukrainos sudėtyje.“
Kuo skiriasi nuo Gruzijos?
Pasak P. Vaitiekūno, esminis Krymo ir Abchazijos su Pietų Osetija situacijų (kuomet 2008 m. Rusija faktiškai prisijungė šias Gruzijos teritorijas) skirtumas tas, kad ukrainiečiai sugebėjo nepasiduoti provokacijoms. „Neprasiliejo kraujas. Dabar svarbiausias uždavinys – sutelkti visas pajėgas ir išradingumą, kad tas kraujas taip ir neprasilietų.“
NATO ketvirtadienį paragino Rusiją grąžinti savo kariuomenę į Ukrainos Krymo pusiasalyje esančias bazes ir nurodė palaikanti Ukrainos teritorinį vientisumą.
