Prorusiška Krymo valdžia skelbia referendumą įvykusiu, į Rusijos glėbį esą veržiasi 96,6 proc. Krymo gyventojų

Atnaujinta 09.49 val. Daugybė pažeidimų

Nors prorusiška valdžia skelbia, kad referendumas parodė, jog Krymo gyventojai veržiasi į Rusijos glėbį, rezultatų nepripažįsta Vakarai, o referendumo metu būta daug pažeidimų, rašo zn.ua.

Kaip sakė Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos Krymo skyriaus vadovas Andrejus Krysko, referendumo metu pagrindinis pažeidimo būdas buvo rinkėjų įtraukimas į sąrašus balsavimo dieną pačiose balsavimo apylinkėse.

Be to, specialisto teigimu, žmonės balsuoti galėjo po kelis kartus skirtingose apylinkėse. Jis sakė, kad nemažai sąrašų buvo seni, netikslūs, balsavime buvo naudojami jau seniai mirusių žmonių duomenys, balsuoti galėjo ir Rusijos piliečiai.

A.Krysko pabrėžė, kad referendumo nestebėjo nė vienos patikimos organizacijos atstovai.

Papildyta 09.04 val. Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį vykusį referendumą 96,6 proc. dalyvių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

„Galutiniai referendumo rezultatai – 96,6 proc. už!“ – jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kitą dieną po ginčijamo balsavimo, kurio teisėtumą pripažįsta tik Rusija ir kuris išprovokavo didelę tarptautinę diplomatinę krizę.

Papildyta 06.19 val. Perspėjo apie naujas sankcijas

Prezidentas Barackas Obama užsiminė dėl galimų papildomų sankcijų Maskvai ir perspėjo savo kolegą iš Rusijos V.Putiną, kad Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkai „niekada“ nepripažins sekmadienį Kryme įvykusio separatistinio referendumo, pranešė Baltieji rūmai.

Per pokalbį telefonu su V.Putinu prezidentas Obama pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos ir tarptautinė bendrija niekada nepripažins Krymo „referendumo“, kuris pažeidžia Ukrainos konstituciją ir buvo surengtas Rusijai surengus karinę intervenciją.

Papildyta 23.43 val. V.Putino dainelė nesikeičia

Kaip informuoja naujienų agentūra „Reuters“, sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Barackas Obama. Jie, pasak naujienų agentūros, sutarė, kad, nepaisant požiūrių skirtumų, reikia glaudžiai bendradarbiauti ieškant būdų stabilizuoti situaciją Ukrainoje.

Pokalbis telefonu tarp V.Putino ir B.Obamos, kaip nurodė Kremlius, įvyko Amerikos iniciatyva po to, kai, remiantis preliminariais duomenimis, buvo pranešta, kad Krymo gyventojai triuškinama dauguma nubalsavo už susivienijimą su Rusija.

„V.Putinas pažymėjo, kad referendumas visiškai atitinka tarptautinės teisės normas ir JT chartiją“, – paskelbtame pranešime nurodė Kremlius.

Jame priduriama, kad referendumo rengėjai atsižvelgė į gerai žinomą Kosovo precedentą. Šią buvusią Serbijos autonominę respubliką jau pripažino daugiau kaip šimtas šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir visas, išskyrus penkias, Europos Sąjungos (ES) nares po to, kai daugiausia albanų gyvenamas regionas 2008 metais vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę nuo Belgrado.

V.Putinas, kalbėdamas su JAV prezidentu, taip pat pabrėžė, jog bet kokia Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėjimo misija turi apimti „visus Ukrainos regionus“, o ne tik Krymą.

Papildyta 22.42. Suskaičiavus pusę balsų, Krymo referendume už Krymo prijungimą prie Rusijos balsavo 95,95 proc. Krymo gyventojų.

Papildyta 22.22 val. Krymo „premjero pavaduotojas“ Rustamas Temirgalijevas pranešė, kas laukia po neteisėto referendumo.

„Tai buvo tik pirmas žingsnis. Aš iš tiesų taip manau. Antras žingsnis – su rytų Ukraina“ – R.Temirgalijevo žodžius cituoja Businessinsider.com. 

Papildyta 21.55 val. Skelbiami pirmieji rezultatai

Pirminiais duomenimis, referendume balsavo 1 mln. 250 tūkst. Krymo gyventojų. Daugiau nei milijonas jų esą išreiškė norą prisijungti prie Rusijos.

Papildyta 21.44 val. ES vadovai: Krymo balsavimo rezultatai nebus pripažinti

Krymo referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos yra neteisėtas ir jo rezultatai nebus pripažinti, sekmadienį bendrame pareiškime nurodė Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy taip pat paragino Rusiją sumažinti savo pajėgas iki to dydžio, koks buvo iki krizės, ir atšaukti jas į įprastas dislokavimo vietas.

„Mes pakartotinai griežtai smerkiame neišprovokuotą Ukrainos suverenumo pažeidimą... ir raginame Rusiją sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas iki prieškrizinio skaičiaus“, – sakoma ES pranešime.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V.Putinas, kuris yra kaltinamas surežisavęs šį balsavimą kaip būdą atplėšti nuo Ukrainos teritorijos dalį ir nubausti jos naujuosius lyderius už artimesnių santykių su Maskva atmetimą, pareiškė „gerbsiąs“ jo rezultatus.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje spręs dėl galimų priemonių.

Papildyta 21.35 val. Dviguba valiuta Kryme – jau kitą savaitę

Referendumo balsai – dar nesuskaičiuoti, tačiau Krymas jau ruošiasi rublio įvedimui. Rubliais algos ir pensijos bus išmokamos jau balandį, o nuo pirmadienio Kryme bus įvesta dviejų valiutų sistema. Apie tai, kad Rusijos rubliais Kryme atsiskaityti bus galima jau nuo pirmadienio, pranešė Krymo prorusiškasis „premjeras“ Sergejus Aksionovas.

Papildyta 21.28 val. Grasinama žurnalistams

Simferopolyje vykstant šventiniam koncertui, žurnalistams yra grasinama. Kai kurie skundžiasi, kad jiems bus neleista būti rinkimų rajonuose, kur jau valandą skaičiuojami referendumo balsai.

Tuo metu Krymo „premjeras“ S.Aksionovas pranešė, kad Krymo delegacija į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos vyksta jau pirmadienį.

„Aukščiausioji Krymo Rada pateiks oficialų prašymą dėl respublikos prisijungimo prie Rusijos Federacijos per kovo 17-osios dienos posėdį“, – „Twitter“ parašė „premjeras“ S.Aksionovas.

Papildyta 20.52 val. Baltieji rūmai nepripažįsta referendumo Kryme rezultatų

Pirmoji tarptautinė reakcija į rezultatus Kryme Ukrainą pasiekė iš Vašingtono. Baltieji rūmai nesiruošia pripažinti referendumo rezultatų, Rusijai ir toliau grasina sankcijomis: „Praėjo tie laikai, kai tarptautinė bendruomenė lieka nuošalyje, vienai valstybei jėga pasigrobiant kitos valstybės teritoriją.“

Papildyta 20.47 val. Rusija Krymo laukia su nekantrumu

Dūma pasirengusi kuo greičiau apsvarstyti Krymo prisijungimą prie Rusijos. Visos teisinės procedūros, reikalingos Krymo prijungimui prie Rusijos, gali būti sutvarkytos kovo mėnesį, sakė „Vieningosios Rusijos” Centrinės tarybos pirmininkas Francas Klincevičius, šiuo metu esantis Kryme.  

Papildyta 20.10 val. Pirmieji rezultatai: absoliuti dauguma balsavo už Krymo prijungimą prie Rusijos

Apklausų, atliekamų vos tik užsidarius rinkimų urnoms, vadinamųjų exit poll, rezultatai rodo, kad 93 proc. Krymo gyventojų balsavo už Krymo prisijungimą prie Rusijos.

Papildyta 18.58 val. Balsavo dar prieš oficialiai atidarant balsavimo punktus

Kryme sekmadienį vienoje apylinkėje Sevastopolyje žurnalistai matė, kaip žmonės neteisėtame referendume balsavo dar prieš oficialią balsavimo punktų darbo pradžią ir tai buvo vienas iš kelių galimų pažeidimų.

Žurnalistai, tarp jų – AFP reporteriai, buvo išvaryti iš kai kurių apylinkių Sevastopolyje ir Simferopolyje, nors turėjo oficialias akreditacijas iš Krymo valdžios. Vyko akivaizdus agitavimas už Rusiją.

Viename balsavimo punkte Bachčisarajuje AFP reporteris matė, kaip buvo neleista balsuoti tai padaryti bandžiusiam pensininkui su Rusijos pasu.

Ukraina ragina nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į šalies pietryčius

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas sekmadienį paragino nedelsiant pasiųsti į šalies pietų ir pietryčių regionus ESBO užsienio stebėtojus.

„Jų mandatas turi apimti Ukrainos rytus ir pietus, įskaitant Krymą“, – sakoma premjero pranešime.

Jame priduriama, jog Kijevas tikisi, kad Vienoje įsikūrusi Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) netruks apsispręsti dėl šio žingsnio.

A.Merkel pareiškė Putinui norinti didesnio ESBO vaidmens Ukrainoje

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė prezidentui V.Putinui, kad ji pageidaujanti didesnio Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) vaidmens Ukrainoje, pranešė jos atstovas spaudai.

„Kanclerė pasiūlė greitai išplėsti ESBO buvimą Ukrainoje ir pasiųsti didesnį skaičių stebėtojų į krizės zonas, ypač rytinėje Ukrainoje“, – savo pranešime, apibendrinančiame kanclerės ir Kremliaus lyderio pokalbį telefonu, pažymėjo Steffenas Seibertas.

„Rusijos prezidentas pozityviai įvertino šią iniciatyvą“, – pranešime pridūrė atstovas.

A.Merkel pasmerkė Rusijos karinį įsibrovimą už Krymo ribų

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė prezidentui V.Putinui, kad ji smerkia Rusijos savaitgalį įvykdytą karinį įsibrovimą už Krymo ribų, pranešė jos atstovas spaudai.

„Kanclerė smerkia vakarykštį incidentą Chersono rajone Ukrainos žemyninėje dalyje, kai Rusijos pajėgos užėmė gamtinių dujų pumpavimo stotį“, – savo pranešime, apibendrinančiame kanclerės ir Kremliaus lyderio pokalbį telefonu, pažymėjo Steffenas Seibertas.

Papildyta 18.39 val. Oficialiame neteisėto referendumo tinklalapyje skelbiama apie neregėtą rinkėjų aktyvumą – esą, 17 val. duomenimis, balsavo 70 proc. visų rinkėjų.

Papildyta 18.17 val. Prorusiška Krymo valdžia skelbia referendumą įvykusiu. 16 val. duomenimis, jame balsavo 64 proc. visų rinkėjų.

Sulaikyti provokatoriai

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba praneša, kad Zaporožės srityje buvo sulaikyti provokatoriai. Skelbiama, kad sulaikytieji esą turėjo šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir rengėsi išpuoliams.

Papildyta 17.30 val. JAV perspėjo Rusiją dėl sankcijų

JAV nepripažins neteisėto Krymo referendumo rezultatų ir perspėja Rusijai apie gresiančias sankcijas. JAV prezidento vyresnysis patarėjas Danas Pfeifferis dar kartą pakartojo, kad „referendumas pažeidžia tarptautinę teisę“.

Skelbiama apie derybas

Tuo metu portalas News2000.com.ua praneša apie tai, kad Rusija ir Ukraina pradėjo derybas.

„Pavyko pasiekti susitarimus tarp mūsų vadų, kad nebūtų jokių bandymų blokuoti mūsų karinius objektus iki kovo 21 dienos, – sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas. Jis teigė, kad paliaubos galios iki kovo 21 dienos.

Papildyta 17.17 val. Kryme grobiami protestuotojai ir žurnalistai

Taip teigiama „Human Rights Watch“ ataskaitoje. Už grobimus esą atsakinga milicija ir sukarintos grupuotės, kurioms leista veikti Kryme, praneša „Echo Moskvi“. Organizacija turi informacijos apie mažiausiai 6 Euromaidano protestuotojų pagrobimą, grupuočių smurtą ir nelegalias paieškas. Pagrobėjams aktyviai padeda Rusijos kariai. Tuo metu Krymo autonomijos „premjeras“ S.Aksionovas aiškina, kad niekas prieš žmones jokių išpuolių tikslingai nerengia, žmonės patys provokuoja pareigūnus savo veiksmais.

Papildyta 16.39 val. Balsavo 63,97 proc. žmonių

15 val. duomenimis, Krymo referendume balsavo 63,97 proc. autonomijos gyventojų. Apie tai pranešė referendumo organizavimo komisija.

Papildyta 16.20 val. Kijevas neabejoja – įvyks Krymo aneksija

Ukrainos valdžia mano, kad referendumo rezultatai jau yra žinomi Maskvoje. Kijevas laukia, kad bus pranešta, jog 70–80 proc. Krymo gyventojų palaiko prisijungimą prie Rusijos.

Papildyta 16.17 val. Krymas sureagavo į Aukščiausiosios Rados sprendimą

Krymo parlamento prezidiumas sureagavo į Ukrainos Aukščiausiosios Rados sprendimą nutraukti Krymo parlamento įgaliojimus. Krymo deputatai įsitikinę, kad tokiu sprendimu Aukščiausioji Rada padėjo riebų tašką Krymo ir likusios Ukrainos dalies santykiuose, rašo news2000.com.ua.

Papildyta 15.50 val. Naujienų agentūra „Reuters“ informuoja, kad Rusijos prezidentas V.Putinas kalbėjosi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Rusijos prezidentas pakartojo, kad, jo nuomone, neteisėtas Krymo referendumas atitinka tarptautinę teisę.

Kaip nurodoma Kremliaus išplatintame pareiškime, „V.Putinas atkreipė dėmesį į tai, jog pusiasalio gyventojų valios pareiškimas yra įgyvendinamas sutinkamai su tarptautinės teisės normomis, konkrečiai su Jungtinių Tautų chartijos pirmuoju straipsniu, įtvirtinančiu tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principus“, – sakoma pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad „Rusija gerbs Krymo gyventojų pasirinkimą“.

Kremliaus pranešime pažymima, kad Vokietijos kanclerės, kuri potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos anksčiau įvardijo kaip aneksiją, ir Rusijos lyderių pokalbis įvyko Berlyno iniciatyva.

Papildyta 15.43 val. Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad rusų ginkluotosios pajėgos netoli Sevastopolyje esančio karinio laivyno į vandenį mėto granatas. Tuo metu „RIA Novosti“ informuoja, kad likus kelioms valandoms iki balsavimo pradžios kompiuteriniai įsilaužėliai atakavo oficialų referendumo tinklalapį.

Papildyta 15.37 val. Balsavo pusė Krymo gyventojų

Krymo valdžia pranešė, kad sekmadienio referendume jau balsavo daugiau nei pusė Krymo gyventojų. Iš kai kurių rajonų ateina pranešimai apie tai, kad ten neveikia rinkimų komisijos.

Papildyta 14.26 val. Toliau verčiama balsuoti

Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad neteisėto referendumo organizatoriai net su milicija vaikšto po butus ir verčia balsuoti. Liudininkų teigimu, viena moteris atiduoti balsą neteisėtame referendume buvo priversta tiesiog gatvėje.

Papildyta 14.24 val. Krymo valdžia: Rusijos piliečiai balsuoja neteisėtai

Krymo valdžios pareigūnai Rusijos ir kitų valstybių piliečių balsavimą Krymo referendume laiko neteisėtu, praneša „Echo Moskvi“. Balsavimo biuletenį gali gauti bet kuris norintis. Socialinio tinklalapio „Facebook“ vartotojai rašo, kad balsuoja netgi tie, kurių nėra rinkėjų sąrašuose. Tačiau ne tai yra problema – jie čia pat yra įtraukiami į rinkėjų sąrašus, padarius tų žmonių pasų kopijas. „Jeigu čia gyvenate, galite ir balsuoti“, – esą taip buvo pasakyta Simferopolyje gyvenančiai Rusijos pilietei. Taksistams balsavimo biuleteniai atnešami tiesiog į automobilius. Vietinės valdžios teigimu, toks balsavimas yra neteisėtas.

Papildyta 13.55 val. Ukrainos gynybos ministras: Rusija didina savo pajėgas Kryme ir dabar jas sudaro 22 tūkst. karių

Rusija toliau didina savo pajėgas Ukrainos Krymo pusiasalyje ir dabar jas sudaro iki 22 tūkst. karių, sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas.

Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą.

„Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių. Tai šiurkštus dvišalių susitarimų pažeidimas ir įrodymas, kad Rusija neteisėtai atvedė savo karius į Krymo teritoriją“, – sakė I.Teniuchas.

Penktadienį tas skaičius buvo 18,4 tūkst., – sakė jis.

„Matome Rusijos kariškių Kryme skaičiaus padidėjimą, – nurodė I.Teniuchas. – Ir todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi atitinkamų priemonių prie pietinių sienų“.

Papildyta 13.49 val. Ekspertas neteisėtą referendumą pavadino invazija į Krymą

Tarptautinės teisės ekspertas britas Jamesas Summersas pareiškė, kad galima rusų aneksija Kryme būtų „rimčiausias Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas nuo tada, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą“. Anot jo, „Kryme vykstantis referendumas jau savaime pažeidžia tarptautinę teisę, nes tai – neteisėtas veiksmas, invazija į Krymą“.

Papildyta 13.44 val. J.Tymošenko ragina Vakarus vieningai laikytis griežtos linijos Rusijos atžvilgiu

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko sekmadienį paragino Vakarų galias susivienyti ir laikytis griežtos linijos prieš Rusijos prezidentą V.Putiną Krymo krizės klausimu.

„Šis agresyvus valdžios siekis Ukrainos atžvilgiu reiškia ne tik pavojų Ukrainos valstybei – kitos Rytų Europos dalys taip pat yra pavojuje“, – sakė ji Vokietijos dienraščiui „Der Tagesspiegel“.

„Jeigu Putinas tęs savo ataką mūsų šalies (atžvilgiu) po Krymo aneksijos, aš raginsiu demokratinio pasaulio lyderius panaudoti griežčiausias priemones šiam agresoriui sustabdyti“, – nurodė ji.

Tai neturi precedento per neseną istoriją, o tokie Rusijos Kryme naudojami metodai daugelio Vakaruose nebėra laikomi įmanomais, – pažymėjo J.Tymošenko.

Ekspremjerė sakė, kad Vakarai jokiomis aplinkybėmis neturėtų sutikti su Krymo sekmadienio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos rezultatais.

„Tai neturi precedento per neseną istoriją, o tokie Rusijos Kryme naudojami metodai daugelio Vakaruose nebėra laikomi įmanomais“, – pažymėjo ji.

J.Tymošenko, kuri buvo 2004 metų provakarietiškos Oranžinės revoliucijos lyderė, šį mėnesį atvyko į Vokietijos sostinę ir gydosi „Charite“ universitetinėje ligoninėje.

53 metų J.Tymošenko vasario 23 dieną buvo paleista iš kalėjimo, kur praleido trejus iš septynerių savo laisvės atėmimo bausmės metų. Ji buvo nuteista už piktnaudžiavimą valdžia, bet kaltinimus neigia.

„Der Tagesspiegel“ rašė, kad ji nuolat telefonu palaiko ryšį su sąjungininkais Kijeve ir kad ketvirtadienį ją aplankė buvęs Rusijos naftos magnatas, Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, kuris dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime, o gruodį buvo paleistas.

M.Chodorkovskis, kuris paprašė leidimo gyventi Šveicarijoje, praėjusią savaitę apsilankė Kijeve ir griežtai kritikavo Maskvos intervenciją Ukrainoje.

Papildyta 13.43 val. Rajonuose, kur gyvena Krymo totoriai, referendumas praktiškai nevyksta

„Echo Moskvi“ praneša, kad rajonuose, kur gyvena Krymo totoriai, nepavyko suformuoti rinkimų komisijų, todėl referendumas praktiškai nevyksta. Tuo tarpu oficialiai pranešama, kad tuose rajonuose rinkėjų aktyvumas siekia 30 proc. „Echo Moskvi“ korespondentas praneša, kad balsuoja daugiausia rusai. Krymo totoriai sudaro apie 13 proc. pusiasalio gyventojų.

Papildyta 13.33 val. Smuko referendumo aktyvumas

Šiuo metu Krymo referendumo aktyvumas siekia apie 44 proc., kai ryte jis buvo apie 80 proc., praneša „Echo Moskvi“. Taip pat pranešama, kad referendume nori dalyvauti Ukrainos karinių dalinių, esančių Kryme, kariai, tačiau jie nepaleidžiami iš postų.

Papildyta 13.14 val. Padedama balsuoti „teisingai“

Krymo totorių Medžlisas informuoja, kad psichikos sutrikimų turintiems asmenims padedama „teisingai“ balsuoti. „Pagalba“ suteikiama psichikos ligoniams, kurie patys neturi teisės priimti sprendimo, rašo unian.net. 

Papildyta 12.50 val. Europos Sąjunga rezultatų nepripažins

Europos Sąjunga nepripažins nelegalaus Krymo referendumo rezultatų, todėl Kryme nėra ir referendumo stebėtojų iš Europos Sąjungos. ES skelbia, kad ES piliečiai, esantys Kryme ir komentuojantys referendumą, neatstovauja ES pozicijos, praneša „Ukr Inform“.

Papildyta 11.59 val. Leidžiama balsuoti ir Rusijos piliečiams

Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad neteisėtame Krymo referendume leista balsuoti ir Rusijos piliečiams. Biuleteniai išduodami ir tiems, kurių nėra balsuotojų sąrašuose, taip pat kitų valstybių piliečiams.

Papildyta 11.32 val. Kryme dirba daugiau nei 800 žurnalistų ir 180 stebėtojų iš 23 pasaulio valstybių. Stebėtojai praneša, kad kai kur prie balsadėžių yra susidariusios eilės.

„Referendumas yra labai aktyvus. Taip buvo visada. Ir ypač šiandien, kai sprendžiamas toks Krymui svarbus klausimas“, – „Sobesednik.ru“ cituoja Krymo informacijos ministrą Dmitrijų Polonskį.

Manoma, kad referendume balsuos apie 80 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad apie 90 proc. balsavusiųjų pritars Krymo prijungimui prie Rusijos.

Papildyta 11.08 val. „Echo Moskvi“ praneša, kad žmonių aktyvumas praėjus porai valandų nuo referendumo pradžios sieka 80 proc. Apie tai praneša skirtingų rajonų referendumo stebėtojai. Šiame referendume gali dalyvauti ir Sevastopolio gyventojai. Tai reiškia, kad miestas gali būti prijungtas prie Rusijos kaip atskiras subjektas.

Sevastopolio miestas – specialųjį statusą turintis Ukrainos miestas; jis Krymo autonominei respublikai nepriklauso.

Papildyta 10.54 val. Sevastopoliui balsuojant referendume, mieste plevėsuoja Rusijos vėliavos

Rinkėjai Sevastopolyje sekmadienį balsuoja referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris tikriausiai baigsis taip, kaip nori Maskva.

Sevastopolis – vaizdingas pajūrio uostamiestis, kuriame gyvena 350 tūkst. žmonių, – yra tvirtai prorusiškas ir ant daugelio automobilių, autobusų, namų ir kitų pastatų buvo iškeltos mažos ir didelės Rusijos vėliavos.

Šiame prieš 230 metų įkurtame mieste yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas – Sevastopolį Kijevas Maskvai pagal susitarimą iki 2042 metų nuomoja už 100 mln. dolerių per metus ir rusiškų gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.

 80 metų Aleftina Klimova, sakė, kad ji gimė Rusijoje ir nori prie jos prisijungti.

„Tikėjausi, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir visi jie veiks negatyviai, – sakė ji. – Matote, bijojau dėl Rusijos prezidento V.Putino. Klausiau savęs, ką jis darys, kad atsilaikytų. Bet jis sugebėjo atsilaikyti. Nemiegojau visą naktį, laukiau šios akimirkos ir viskas klostosi taip, kaip norėjau“.

Kita moteris į rinkimų apylinkę atsinešė Rusijos vėliavėlę ir išeidama energingai ja mojavo.

Toje rinkimų apylinkėje buvo keli milicininkai, kazokai ir savigynos pajėgų nariai.

Rusijos užsienio reikalų ministras kartoja tą pačia dainelę

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry telefonu pakartojo, kad Kijevo valdžia „turi pažaboti ultranacionalistų ir radikalių grupuočių, terorizuojančių kitaip manančius rusus, smurtą“, – skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Kalbėdamas telefonu jis dar kartą pakartojo, kad Rusija Krymo referendumą laiko atitinkančiu tarptautinę teisę. 

Papildyta 10.24 val. Dingo elektra, sutriko telefono ryšys

Dėl oro sąlygų kai kuriose Krymo vietovėse sutriko telefono ryšys, dingo elektra.

Papildyta 9.46 val. Verčia eiti balsuoti

Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Rusijos kazokai bando priversti ukrainiečius eiti balsuoti į neteisėtą referendumą. Primorskojės kaime kazokai blokuoja praėjimą į centro teritoriją Ukrainos gynybos ministerijos mokslinių tyrimų centro darbuotojams, liepdami „pirmiausia atiduoti balsą referendume“.

Papildyta 9.05 val. Krymo „premjeras“ S.Aksionovas pareiškė, kad „faktas, jog Krymas taps Rusijos dalimi“. Apie tai jis rašė savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.

„Referendumas įvyks, žmonės jo nori. O Krymas neišvengiamai taps Rusijos dalimi“, – pareiškė jis. Vėliau S.Aksionovas pridūrė jau atidavęs balsą neteisėtame referendume.

Papildyta 8.08 val. Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

Vienoje mokykloje Krymo sostinėje Simferopolyje vėsų, debesuotą rytą dešimtys žmonių laukė eilėje, kol galės balsuoti.

„Atėjau čia šią šventišką dieną ir balsavau už Krymo ir krymiečių naudą, o dabar eisiu į miestą švęsti“, – sakė penktą dešimtį metų baigiantis Vladimiras.

Tuo tarpu AFP reporteriai matė maždaug 20 žmonių, einančių balsuoti buvusioje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje – pagrindiniame šios musulmonų bendruomenės, kuri ragino boikotuoti prieštaringai vertinamą referendumą dėl atsiskyrimo, centre.

„Daug metų laukėme šios akimirkos“, – sakė 71-erių Ivanas Konstantinovičius, kuris Bachčisarajuje atidavęs savo balsą iškėlė rankas, parodydamas pergalės gestą.

„Visi balsuos už Rusiją“, – sakė jis.

Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.