Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija pasirinko agresijos kelią: V.Putinas siunčia okupacinę kariuomenę į suverenią Ukrainą

Kariai Simferopolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kariai Simferopolyje
Šaltinis: 15min.lt, BNS
0
A A

Įtampa Kryme vis auga. Barackas Obama perspėjo Rusiją nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus, tuo tarpu Krymo valdžia kreipėsi į Rusiją pagalbos. Rusijos Federacijos taryba patenkino Vladimiro Putino prašymą dėl ginkluotos jėgos panaudojimo Ukrainoje. Sprendžiant iš to, kaip trumpai truko šis „svarstymas“, tai reiškia, kad šis svarstymas tėra figos lapelis pridengti tam, ką V.Putinas buvo sugalvojęs iš anksto.

Atnaujinta 00.54 val. B.Obama telefonu kalbėjosi su V.Putinu. Skelbiama, kad šis pokalbis įvyko B.Obamos iniciatyva.

B.Obama Rusijos prezidentui išreiškė didelį susirūpinimą dėl grasinimų įvesti į Ukrainos teritoriją kariuomenę. Skelbiama, kad net pusantros valandos trukusiame pokalbyje B.Obama Rusijos prezidentui priminė, kad Rusijos veiksmai pažeidžia JT Chartijos, Budapešto memorandumo nuostatas, Ukrainos-Rusijos susitarimus. 

B.Obama taip pat perspėjo, kad Rusijai gresia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų atsakomieji veiksmai. Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ragino V.Putiną atitraukti Rusijos pajėgas į jų bazes Kryme ir perspėjo, jog jeigu Maskva toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę Rusijos „politinę ir ekonominę izoliaciją“.

Nors skelbiama, kad buvo apsvarstyti įvairūs susidariusios krizės sprendimo būdai, panašu, kad V.Putinas ir toliau laikosi savo pasirinktos taktikos – skelbti, kad Rusija ketina ginti savo piliečių interesus. 

Įvyko ir V.Putino pokalbis su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu. Išplatintame pranešime skelbiama, kad abi pusės sutarė, jog būtina užkirsti kelią tolimesniam krizės Ukrainoje gilėjimui. 

Atnaujinta 00.08 val. Šiuo metu vyksta JT Saugumo Tarybos posėdis. Tiesa, skelbiama, kad šis posėdis negalėjo ilgai prasidėti, nes nebuvo sutarta dėl galutinio jo formato. Kai kurių šalių atstovai norėjo, kad posėdis būtų atviras ir būtų transliuojamas internete.

Pirmas kalbėjęs Ukrainos atstovas Jurijus Sergejevas informavo, jog šiuo metu Rusija Kryme jau yra dislokavusi apie 15 tūkst. karių.

Tuo tarpu Rusija siūlo grįžti prie susitarimo, kurį praėjusią savaitę pasirašė Viktoras Janukovyčius ir opozicijos atstovai, ir sufromuoti „nacionalinio pasitikėjimo“ vyriausybę. Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čurkinas vėl kartojo Rusijos atstovų išreikštą poziciją, kad Ukrainos opoziciją remia užsienio jėgos, kurios kišasi į šalies suverenitetą, ir būtina sustabdyti radikalų įtaką. 

Tuo tarpu JAV atstovė Samantha Power siūlė kuo skubiau siųsti į Ukrainą JT stebėtojus. Ji teigė, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir būtina sustabdyti Rusijos intervenciją Ukrainoje.  

Poziciją, kad Rusija privalo pripažinti naująją Ukrainos vyriausybę ir pradėti dialogą, palaikė ir Didžioji Britanija. 

Atnaujinta 23.30 val. J.Tymošenko į Maskvą nevažiuos, ji siūlo kuo greičiau pasirašyti sutartį su ES

Vokietijoje besigydanti buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko paneigė žinias, kad ji vyks į Maskvą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris gavo parlamento leidimą į Ukrainą įvesti kariuomenę. J.Tymošenko šias žinias pavadino provokaciniais gandais.

J.Tymošenko pasiūlė savo planą, kaip sureguliuoti krizę. Anot jos, būtina kuo greičiau, per kelias dienas, pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Taip pat, jos nuomone, būtina nereaguoti į Rusijos provokacijas, išvengti agresijos ir priversti Vakarus apginti Ukrainą.

Atnaujinta 22.58 val. Kijeve šiuo metu esantis lietuvis Šarūnas Matulevičius 15min.lt sakė, kad prie Rusijos ambasados renkasi žmonės, vyksta protestas. Ambasados pastatą, anot vaikino, saugo Maidano apsaugos būriai. „Tarp žmonių jaučiasi kylanti įtampa, visi mūsų klausinėja, ar Lietuvoje kas nors vyksta šiuo klausimu, ar Vakarai padės“, – pasakojo Š.Matulevičius. 

Atnaujinta 22.19 val. A.Jaceniukas: intervencija reikštų karą

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas šeštadienį paragino Rusiją grąžinti savo karius į nuolatinės dislokacijos vietas Krymo pusiasalyje ir užmegzti politinį dialogą, pabrėždamas, kad Kijevas pasiryžęs ginti valstybės suverenumą.

Tokia karinė intervencija reikštų karą ir bet kokių santykių tarp Ukrainos ir Rusijos nutraukimą.

„Raginame Rusijos pusę nedelsiant grąžinti savo Juodosios jūros laivyno pajėgas į nuolatinės dislokacijos vietas, sumažinti įtampą – tuomet mes politiniu dialogu su mūsų partneriais Vakaruose, su Rusijos Federacija ir, svarbiausia, politiniu dialogu šalies viduje išspręsime visus sudėtingus klausimus“, – A.Jaceniukas sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

Jis pabrėžė, kad „karinė intervencija į Ukrainos teritoriją nepriimtina“.

„Esame pasiruošę ginti savo suverenumą ir esu įsitikinęs, kad Rusija nesiims karinės intervencijos Ukrainos teritorijoje. Tokia karinė intervencija reikštų karą ir bet kokių santykių tarp Ukrainos ir Rusijos nutraukimą“, – pareiškė vyriausybės vadovas.

Atnaujinta 21.52 val. Ukrainos lyderis įsakė paskelbti kovinę parengtį ginkluotosiose pajėgose

Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį.

„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

Atnaujinta 21.01 val. Rusijoje paskelbta kovinė padėtis oro desantininkų ir jūrų pėstininkų daliniuose

Dalyje Rusijos oro desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį paskelbta kovinė padėtis, pranešė Rusijos naujienų portalas LiveNews.ru.

Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi LiveNews.ru informacija, nurodė, kad kovinė parengtis paskelbta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.

Kovinė parengtis paskelbta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.

Kaip pranešama, Kaliningrade besibazuojančiam 7-ajam atskirajam motorizuotųjų šaulių pulkui paskelbtas įsakymas dėl kovinės parengties, tačiau kariai ir karinė technika dar nepaliko savo bazių.

Be to, kai kurie Centrinės karinės apygardos daliniai, įskaitant dvi Samaroje dislokuotas motorizuotųjų šaulių brigadas, perkelti prie sienos su Ukraina ties Charkovo sritimi.

„Apygardos viršininkas generolas pulkininkas Bogdanovskis šiuo metu yra Kazanėje, iš kur koordinuos pajėgų perkėlimą“, – LifeNews.ru citavo šaltinius Centrinėje karinėje apygardoje.

Pajėgos iš Samaros į Kazanę buvo nuskraidintos lėktuvais An-12 per nepaprastąjį kovinės parengties patikrinimą, kurį anksčiau šią savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nurodė „Intrerfax“.

Šių žingsnių Rusija ėmėsi tuo metu, kai šalies parlamento aukštieji rūmai šeštadienį suteikė leidimą V.Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.

Atnaujinta 20.16 val. J.Tymošenko vyks į Maskvą?

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko vyks į Maskvą tartis dėl krizės Ukrainoje sureguliavimo, praneša lenta.ru.

Susitikimas turėtų įvykti pirmadienį ryte. Tarp atvykstančiųjų į Maskvą taip pat turėtų būti Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas bei Vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas.

Kol kas oficialiai ši informacija nėra patvirtinta. 

Atnaujinta 20.03 val. Kviečia mobilizacijai: „Rusijos imperija bus sugriauta“

Radikali nacionalistinė Ukrainos organizacija „Dešinysis sektorius“ nurodė visiems savo skyriams pradėti skubią mobilizaciją ir ginklavimąsi. Atsišaukime visi organizacijos nariai taip pat kviečiami koordinuoti savo veiksmus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.

Atsišaukime pabrėžiama, kad „kova yra antiimperinė, o ne rusofobiška. Rusijos imperija bus sugriauta“.

„Dešiniojo sektoriaus“ atstovai dažnai buvo įvardinami kaip aktyviausiai milicijai priešinęsi Maidano dalyviai. 

Atnaujinta 19.53 val. V.Putinas dar neapsisprendė

Rusijos prezidentas V.Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų, šeštadienį sakė šalies vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar – tai yra įtampos didinimo kryptimi, didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje“, – D.Peskovas sakė televizijai „Rossija 24“.

Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta kryptimi, kuria vystosi dabar, – sakė V.Putino atstovas.

Jis pabrėžė, kad Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams anksčiau šeštadienį suteikus leidimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V.Putinas įgijo „visą arsenalą priemonių, būtinų sureguliuoti šiai padėčiai – dėl pajėgų panaudojimo, taip pat dėl sprendimo, susijusio su mūsų diplomatinės misijos Jungtinėse Valstijose vadovu“.

„Tačiau, žinoma, reikia parėžti, kad nei pirmojo, nei antrojo sprendimo prezidentas kol kas nepriėmė. Tų sprendimų nėra“,  – sakė D.Peskovas.

Atnaujinta 19.11 val. Skubus Saugumo Tarybos posėdis

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį surengs neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną, nurodė delegatai.

Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.

Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme. Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.

Atnaujinta 18.52 val. Rusija: Vakarų šalys neturi pagrindo siųsti savo pajėgų į Ukrainą

NATO ir JAV, kitaip negu Rusija, neturi jokio pagrindo siųsti savo ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, šeštadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Kokiu pagrindu? Mes veikiame griežtai laikydamiesi įstatymų ir konstitucijos. Kad būtų panaudota tokia kraštutinė priemonė, reikia turėti pagrindą“, – sakė ji. 

Atnaujinta 18.37 val. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako, kad Rusijos prezidentas nėra apsisprendęs, kada kariuomenė pajudės link Ukrainos. „Kol kas šio sprendimo nėra“, – pareiškė jis.

Atnaujinta 18.25 val. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas pareiškė, kad Rusijos Federacijos tarybos sprendimas leisti į Ukrainą siųsti ginluotąsias pajėgas nereiškia, kad taip greitai ir nutiks, skelbia news.liga.net.

„Pritarimas, kurį gavo prezidentas, nereiškia, kad šia teise bus greitai pasinaudota“, – sakė jis. Į klausimą apie karių skaičių, kuris bus siunčiamas, jis neatsakė.

„Apie tai dar nekalbama. Pirmiausiai reikia tinkamai suprasti prezidento kreipimąsi ir tą sutikimą, kurį davė Rusijos Federacijos taryba“, – aiškino jis.

Atnaujinta 18.17 val. Į skubų posėdį susirinko Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, Aukščiausiosios Rados posėdis numatomas sekmadienį.

Atnaujina  18.06 val. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad JAV gins Ukrainos interesus. Anot news.liga.net, tai jis telefonu sakė laikinai Ukrainos prezidento pareigas einančiam O.Turčynovui.

Jie aptarė susiklosčiusią padėtį po Rusijos sprendimo įvesti kariuomenę į Ukrainą.

„Tokį elgesį mes vertiname kaip tiesioginį pasikesinimą į Ukrainos suverenitetą“, – pareiškė O.Turčynovas.

Pokalbyje J.Kerry sakė, kad Valstijos visada saugos suverenių valstybių interesus ir gins demokratiją Ukrainoje.

Atnaujinta 18.05 val.  Kol kas nežinoma, kokio dydžio Rusijos kariuomenė bus siunčiama į Ukrainą. Kaip praneša „Interfaks“, tai nuspręsti turės V.Putinas. 

Atnaujinta 18.03 val. V.Klyčko kviečia visuotinei mobilizacijai

Ukrainos politinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko šeštadienį paragino parlamentą mobilizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė leidimą panaudoti Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje.

„Parlamentas privalo prašyti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado paskelbti nacionalinę mobilizaciją, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – sakoma V.Klyčko pareiškime.

Jis taip pat paprašė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą skubiai surengti posėdį ir aptarti šią krizę. Nepatvirtintais duomenimis JT Saugumo Taryba šeštadienį vakare renkasi į skubų posėdį. 

Atnaujinta 17.43 val. Rusijos senatorius Olegas Pantelejevas, kalbėdamas apie Vakarų reakciją į sprendimą įvesti Rusijos kariuomenę į Ukrainą, pareiškė, kad „jie pakalbės, ir viskas baigsis“.

Nereikia kreipti dėmesio, kad kažkas mojuoja kumšteliu.

„Nereikia kreipti dėmesio, kad kažkas mojuoja kumšteliu“, – sakė jis. Politiko teigimu, Ukrainos žmonės laukia, kad Rusija įvestų savo karius.  

Papildyta 17.24 val. Rusijos Federacijos taryba patenkino V.Putino prašymą dėl ginkluotos jėgos panaudojimo Ukrainoje. Už tai vienbalsiai balsavo 90 senatorių. Diskusijose nei vienas iš pasisakiusiųjų neišreiškė kitokios nuomonės. Rusijos parlamento aukštųjų rūmų nutarime sakoma, kad Federacijos taryba leidžia prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota padėtis toje šalyje.

Taip pat buvo nuspręsta kreiptis su siūlymu atšaukti Rusijos ambasadorių JAV.

Papildyta 16.51 val. Aukštųjų parlamento rūmų vicepirmininkas Jurijus Vorobjovas posėdyje ragino kolegas palaikyti V.Putino prašymą. Savo kalboje jis pareiškė, kad Maidano protestuotojai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje. „Mums žinoma, kad Maidano kovotojai, kurie veikė Kijeve, buvo ruošiami Lietuvoje ir Lenkijoje. Dabar jie savo veiksmais nori išplėsti savo įtaką į rytinius Ukrainos rajonus ir Krymą“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas peržengė raudoną liniją, jis įžeidė Rusijos tautą.

J.Vorobjovas taip pat sakė, kad JAV prezidentas Barackas Obama, sakydamas, kad jeigu Rusija puls, sulauks atitinkamų pasekmių, įžeidė rusų tautą.

„Jis peržengė raudoną liniją, jis įžeidė Rusijos tautą“, – sakė J.Vorobjovas. Politikas paragino V.Putiną atšaukti Rusijos ambasadorių JAV.

Atnaujinta 16.39 val. Rusijos Federacijos taryba ketina „artimiausiomis minutėmis“ apsvarstyti Rusijos prezidento kreipimąsi, rašo Unian.net.

Portalo korespondentas Rusijoje pranešė, kad Rusijos valstybiniai televizijos kanalai pradėjo transliacijas iš tarybos posėdžių salės. Kol kas salė yra tuščia.

Atnaujinta 16.13 val. V.Putinas pateikė parlamentui kreipimąsi dėl ginkluotos jėgos panaudojimo Ukrainoje.

„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.

Atnaujinta 15.50 val. Pripažino, kad Krymą kontroliuoja Rusijos kariuomenė

Krymo premjeras pripažino, kad svarbius regiono objektus šiuo metu saugo Rusijos kariuomenė. Krymo Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas teigia, kad dėl to buvo susitarta su Juodosios jūros laivyno vadovybe. Iki šiol tai buvo slepiama ir neigiama.

„Situacija autonomijoje yra kontroliuojama. Susitarta dėl bendro darbo su Juodosios jūros laivynu dėl gyvybiškai svarbių objektų apsaugos. Grupės dirba kartu, ir aš esu tikras, kad jos sugebės įgyvendinti užduotį užtikrinti viešąją tvarką“, – cituoja jo žodžius naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

Atnaujinta 15.29 val. Ukrainos gynybos ministerija prašo derybų su Rusija

Ukrainos gynybos ministerija tikisi, kad Rusijos gynybos ministerija sutiks surengti derybas dėl įtemptos padėties Kryme, šeštadienį sakė laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas.

„Radikalios jėgos ir (Rusijos) Juodosios jūros laivyno kariškiai mėgino šturmuoti 10-ąją jūrų aviacijos bazę Sakuose (Krymo vakarinėje pakrantėje). Tam buvo užkirstas kelias. Buvo mėginama užimti ryšių centrą 35-ajame raketinės priešlėktuvinės gynybos pulke. Ukrainos oro pajėgų atstovas dabar išvažiavo ten derybų. Mes pasisakome už derybas, kad nebūtų pažeisti įstatymai. Inicijuojame derybas su Rusijos Federacijos gynybos ministerija“, – I.Teniuchas sakė žurnalistams Kijeve.

„Svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir spręsti klausimą taikiai. Tačiau reikia atminti, kad Ukrainos įstatymų pažeidimas sulauks reakcijos“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 15.12 val. Rusija neatmeta galimybės pasiųsti į Krymą karines pajėgas

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad Maskva pasiųs riboto dydžio karinį kontingentą į Ukrainos autonominį Krymo regioną, siekdama užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno ir tame regione esančių Rusijos piliečių saugumą.

„Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į Krymo vyriausybės prašymą, galima netgi įvesti ribotą kontingentą, kad būtų užtikrintas Juodosios jūros laivyno ir Krymo teritorijoje gyvenančių Rusijos piliečių saugumas“, – sakė ji.

Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į Krymo vyriausybės prašymą, galima netgi įvesti ribotą kontingentą.

V.Matvijenko pridūrė, kad sprendimą, žinoma, turi priimti šalies prezidentas Vladimiras Putinas, vyriausiasis pajėgų vadas“.

„Tačiau šiandien, atsižvelgiant į padėtį, neatmestinas netgi toks variantas. Privalome apsaugoti žmones“, – sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų vadovė.

Pagal Rusijos įstatymus, norėdamas pasiųsti į užsienį ginkluotąsias pajėgas, prezidentas turi kreiptis į Rusijos Federacijos tarybą, kuri savo posėdyje turėtų priimti atitinkamą sprendimą.

Atnaujinta 14.15 val. Rusijos parlamentas ragina prezidentą Putiną panaudoti visas priemones Krymo gyventojams apsaugoti

Rusijos Valstybės Dūma kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ragindama imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, šeštadienį pareiškė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas.

„Valstybės Dūmos taryba priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą, kuriame deputatai ragina prezidentą imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, ir panaudoti visas turimas priemones, kad Krymo gyventojai būtų apsaugoti nuo savivalės ir smurto“, – S.Naryškinas sakė žurnalistams.

Valstybės Dūmos taryba priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą, kuriame deputatai ragina prezidentą imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, ir panaudoti visas turimas priemones, kad Krymo gyventojai būtų apsaugoti nuo savivalės ir smurto.

Pasak jo, Valstybės Dūmos taryba taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame reiškiamas didelis susirūpinimas dėl to, kaip vystosi visuomeninė ir politinė padėtis Ukrainoje, nerimas dėl politinės krizės Ukrainoje eskalavimo.

„Šiandien su nerimu vertiname informaciją apie ginkluotų grupuočių mėginimus patekti į įvairius objektus, taip pat ir apie mėginimą užimti Krymo VRM pastatą. Aišku, kad tai daroma, siekiant destabilizuoti vietos valdžios organų darbą ir visą visuomeninę politinę padėtį Kryme“, – pažymėjo Dūmos pirmininkas.

S.Naryškinas sakė, kad priėmė sprendimą įkurti darbo grupę iš Dūmos deputatų, nepriklausomų ekspertų ir Piliečių Rūmų narių; jai bus patikėta „Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų stebėsena“.

„Nurodžiau kreiptis per Europos Tarybą į Venecijos komisiją dėl (Ukrainos) Aukščiausiosios Rados priimamų sprendimų teisėtumo. Be to, įpareigojau kreiptis į į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) Parlamentinę asamblėją dėl Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų teisėtumo ir legitimumo“, – pridūrė S.Naryškinas.

Atnaujinta 14.02 val.Ginkluoti vyrai puola Ukrainos pasieniečių būrį

Kryme ginkluoti žmonės mėgina užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.

„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais – 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.

Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti pasienio karinę dalį.

Atnaujinta 13.29 val. Referendumą rengs anksčiau

Krymo respublikos gyventojų referendumas dėl autonomijos statuso ir įgaliojimų išplėtimo įvyks ne gegužės 25 dieną, o kovo 30-ąją, dėl pablogėjusios padėties autonomijoje, pareiškė šio Ukrainos regiono Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas.

„Dėl susiklosčiusios padėties, suprasdami, kad dabartinis konfliktas išėjo už proto ribų, mes priėmėme sprendimą paspartinti padėtį, susijusią su referendumo rengimu. Ir planuojame surengti jį šių metų kovą, orientacinė data – kovo 30 diena“, – sakė jis atidarydamas Krymo Ministrų tarybos posėdį.

„Mums reikia pasirengti, mes šiandien turime visas galimybes įvykdyti Krymo Aukščiausiosios tarybos sprendimą ir sužinoti piliečių valią šiuo klausimu“, – pridūrė S.Aksionovas.

Atnaujinta 12.51 val. Simferopolį kontroliuoja kariškiai

Simferopolio aministracinį centrą kontroliuoja ginkluoti vyrai, gatvėse matyti kariniai sunkvežimiai, skelbia „Krymo informacijos agentūra“.

Pranešama, kad kariai išsidėstę visose gatvėse, vedančiose prie Krymo Aukščiausiosios Rados. Tiesa, civilių judėjimas netrukdomas. Prie Parlamento ir Vyriausybės rūmų budi kariuomenės konvojai. Be to, prie Parlamento rūmų įrengtos gynybinės pozicijos su pabūklais, nukreiptais į geležinkelio stotį.

Atnaujinta 12.21 val. Rusija siunčia daugiau kariškių į Krymą

Rusija atsiuntė į Krymą kelių tūkstančių kariškių papildymą, tvirtina Ukrainos gynybos ministras

Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija neseniai į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.

I.Teniuchas šio pareiškimo smulkiau nekomentavo.

Ukrainos vyriausybė kaltina Maskvą karinių pajėgų dislokavimu Kryme.

Atnaujinta 10.45 val. Į Rusijos provokaciją nereaguos

Ukraina atsisako jėga reaguoti į Rusijos provokaciją neramiajame Kryme, pareiškė šeštadienį ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas po pranešimų, kad rusų kariai dislokuojami tame regione.

„Neadekvatus Rusijos pajėgų buvimas Ukrainos teritorijoje yra provokacija, ir rusų pastangos priversti Ukrainą reaguoti jėga žlunga“, – sakė jis vyriausybės posėdyje, transliuotame per televiziją.

Neadekvatus Rusijos pajėgų buvimas Ukrainos teritorijoje yra provokacija, ir rusų pastangos priversti Ukrainą reaguoti jėga žlunga.

„Tai yra Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laikino buvimo Ukrainos teritorijoje susitarimo pagrindinių reikalavimų pažeidimas“, – pabrėžė jis.

„Mes reikalaujame iš Rusijos vyriausybės atšaukti savo pajėgas ir sugrąžinti jas į dislokavimo vietas“, – sakė A.Jaceniukas, pradėdamas posėdį.

Atnaujinta 10.17 val. Ko gali griebtis JAV?

Ekspertai svarsto, kokių priemonių gali imtis Jungtinės Valstijos, kad paspaustų Rusiją dėl Ukrainos. Be to, kad atsako dalis gali būti B.Obamos ir Europos šalių lyderių sprendimas nedalyvauti G-8 viršūnių susitikime, kuris birželį vyks Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje, tapusiame šių metų žiemos olimpinių žaidynių sostine, taip pat tikriausiai kyla pavojus kitoms prekybos ir komercijos nuolaidoms, kurių Kremlius siekė dar šią savaitę. Maskva taip pat iššvaistytų pasaulio pasitikėjimą, kuris sustiprėjo dėl žiemos olimpiados, pasibaigusios praėjusį savaitgalį, argumentavo JAV pareigūnai.

Nebuvo pateikta jokių pasiūlymų dėl JAV arba sąjungininkų karinių veiksmų panaudojimo, o bet kokią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją blokuotų jos nuolatinė narė Rusija.

Vašingtonas taip pat stengiasi išvengti šaltajam karui artimo scenarijaus, nes Amerikai reikalingas Rusijos prezidento V.Putino palaikymas, sprendžiant daugelį klausimų

Vašingtonas taip pat stengiasi išvengti šaltajam karui artimo scenarijaus, nes Amerikai reikalingas Rusijos prezidento V.Putino palaikymas, sprendžiant daugelį klausimų, tai ir derybos tarp pasaulio galiūnių ir Irano dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, pastangos sunaikinti Sirijos cheminį arsenalą ir JAV karių išvedimas iš Afganistano.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su laikinuoju Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, „dar kartą patvirtindamas tvirtą Jungtinių Valstijų palaikymą naujajai vyriausybei ir mūsų įsipareigojimus Ukrainos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir demokratinei ateičiai“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Per jųdviejų antrąjį pokalbį telefonu per pastarąsias dvi dienas J.Bidenas „pagyrė vyriausybę už išlaikomą santūrumą“, sakoma pranešime, kuriame taip pat pažymima, jog A.Jaceniukas pažadėjo vykdyti Ukrainos tarptautinius įsipareigojimus ir tarnauti visiems šalies gyventojams.

Anksčiau Vašingtono pasiuntinė prie Jungtinių Tautų Samantha Power paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis tarpininkauti, sprendžiant Krymo problemą. Ji taip pat paragino Rusiją išvesti į minėtąjį regioną pasiųstas papildomas pajėgas.

„Jungtinės Valstijos kviečia Rusiją atitraukti karines pajėgas, kurias ji stiprina tame regione – atsitraukti ir suteikti Ukrainos žmonėms galimybę formuoti savo vyriausybę, patiems kurti savo likimą ir daryti tai laisvai, be bauginimų arba baimės“, – S.Power sakė po neeilinio JT Saugumo Tarybos posėdžio.

„Jungtinės Valstijos ragina skubiai surengti tarptautinę tarpininkavimo misiją Kryme, kad įtampa būtų pradėta mažinti ir būtų skatinamas vaisingas bei taikus dialogas tarp visų Ukrainos dalių“, – pridūrė JAV diplomatė.

Penktadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry kalbėjosi telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ketvirtą kartą per septynias dienas.

Atnaujinta 09.54 val. Kremlius apsvarstys Krymo prašymą

Rusija „nepaliks nepastebėto“ Krymo premjero kreipimosi dėl pagalbos prašymo. Apie tai informavo V.Putino administracija.

Tai paskelbė naujienų agentūra „Interfaks“, tačiau nekonkretizavo, kas konkrečiai administracijoje tai pranešė.

Atnaujinta 09.43 val. Portalas unian.net praneša, kad uždaryta oro erdvė virš Simferopolio oro uosto. Dėl to atšaukta 16 skrydžių.

Tuo tarpu vienas Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko, komentuodamas penktadieninę Viktoro Janukovyčiaus spaudos konferenciją, sakė, kad joje nuskambėję pareiškimai sukėlė jam tik apgailestavimą.

„Labai keista situacija. Šis prezidentas turėjo galimybę įeiti į istoriją kaip šalies vadovas, pasirašęs asociacijos sutartį ir atvedęs Ukrainą į Europą. Deja, jis įėjo į istoriją kaip žmogus, praliejęs daug kraujo“, – sakė V.Klyčko.

Šis prezidentas turėjo galimybę įeiti į istoriją kaip šalies vadovas, pasirašęs asociacijos sutartį ir atvedęs Ukrainą į Europą. Deja, jis įėjo į istoriją kaip žmogus, praliejęs daug kraujo.

Komentuodamas situaciją Kryme, V.Klyčko kvietė Rusiją gerbti ukrainiečių pasirinkimą ir kurti santykius, pagrįstus pasitikėjimu ir tarptautinių susitarimų pagrindu.

Atnaujinta 08.46 val. B.Obama perspėjo Rusiją

JAV prezidentas Barackas Obama išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Rusijos veiksmus Kryme ir pareiškė, kad intervencija turėtų pasekmių.

Aukšto rango pareigūnai sakė, kad prezidentas nusprendė netikėtai pasirodyti Baltųjų rūmų konferencijų salėje, kai Vašingtonas padarė išvadą, jog esama įrodymų, kad Maskvos pajėgos iš tikrųjų aktyviai veikia Ukrainoje.

Anot B.Obamos, jeigu bus bandoma pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tai bus vertinama kaip Rusijos įsipareigojimų gerbti tarptautinius įstatymus pažeidimas. „Dabar esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje“, – pažymėjo B.Obama.

B.Obama pripažino, kad Rusija turi interesų Ukrainoje ir palaiko kultūrinius bei ekonominius ryšius su šia šalimi, taip pat turi karinę bazę Kryme, kurį Ukrainai perdavė 1954 metais tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas.

Tačiau prezidentas pažymėjo, kad bet koks Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas būtų „smarkiai destabilizuojantis“.

„Jungtinės Valstijos kartu su tarptautine bendruomene užtikrins, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje turės savo kainą“, – sakė B.Obama.

JAV prezidentas teigė, kad jo vadovaujama šalis yra pasiruošusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų sustabdytas karinis įsiveržimas.

B.Obama nedetalizavo, kokių priemonių pasiryžusi imtis JAV, tačiau BBC analitikai spėja, kad tai visų pirma galėtų būti ekonominis spaudimas Rusijai. Be to, B.Obama gali atsisakyti atvykti į Rusijoje rengiamą G-8 valstybių vadovų susitikimą.

VIDEO: B.Obama perspėja Rusiją

Atnaujinta 08.36 val. Krymo  autonominės respublikos deputatai paskelbė prašantys Rusijos pagalbos, skelbia lenta.ru.

Tai skubiame pranešime šeštadienį ryte paskelbė naujasis Krymo premjeras Serhijus Aksionovas. Jis kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis padėtų užtikrinti taiką ir ramybę Kryme. S.Aksionovas nurodė, kad Kryme esančios jėgos struktūros nepajėgios užtikrinti tvarkos teritorijoje.

Jungtinės Valstijos kartu su tarptautine bendruomene užtikrins, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje turės savo kainą.

Be to, jis pareiškė, kad visos Krymo jėgos struktūros laikinai nuo šiol paklūsta jam. „Aš, Krymo AR pirmininkas, realizuodamas įgaliojimus, man suteiktus Krymo AR Aukščiausiosios Tarybos, priimu sprendimą laikinai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos saugumo tarnybos, ginkluotųjų pajėgų, Nepaprastųjų situacijų ministerijos, laivyno, mokesčių inspekcijos, pasieniečių jėgos struktūrų susivienijimų ir dalinių pavaldumą tiesiogiai man“, – sakoma S. Aksionovo pareiškime, kurį naujienų agentūra „Interfax“ gavo iš Krymo Aukščiausiosios Rados sekretoriato.

„Visi vadovaujantys turi vykdyti tik mano įsakymus ir nurodymus. Nesutinkantys su tuo turėtų palikti tarnybą“, – sakė jis.

JT Saugumo Taryba pateikė pasiūlymą

„Mes tik išgirdome pasiūlymą ir jis reikalauja tolesnių svarstymų, bet pasiūlymas yra ant stalo“, – po Niujorke vykusio posėdžio žurnalistams sakė Saugumo Tarybai pirmininkavusios Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Ambasadorės teigimu, Saugumo Taryba su nerimu stebi pastaruosius įvykius Ukrainoje.

„Buvo išreikšta parama Ukrainos vieningumui, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Taryba sutarė, kad svarbu, jog visi politiniai veikėjai Ukrainoje elgtųsi santūriai, ir pakvietė plačiam dialogui pripažįstant Ukrainos visuomenės įvairovę“, – sakė R.Murmokaitė.

Lietuva JT Saugumo Tarybai pirmininkavo vasario mėnesį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min