Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šaulių patarimai: kaip kaupti maistą ir vandens atsargas?

Tokius maisto „davinius“ gaunu iš šeimos ir draugų.
V.Panovaitės nuotr. / Maisto atsargos
Šaltinis: 15min
1
A A

15min.lt portalas, bendradarbiaudamas su Šaulių sąjunga, tęsia publikacijų ciklą, kuriame Šaulių sąjungos nariai pasakoja, kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas.

Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Š.J. Trečioji tema apie tai, kaip galima palengvinti savo gyvenimą karinio konflikto atveju. Pakalbėkime apie atsargų kaupimą. Kokias atsargas, kokiais kiekiais geriausia kaupti. Kas bus tikrai reikalinga. Aš išskirčiau pagrindines atsargų grupes: 1. vanduo ir maistas. 2. Apranga ir komfortiškas miegas. 3. Energijos atsargos.

Pradėkime nuo pirmo punkto. Vanduo.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Šarūnas Jasiukevičius
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Šarūnas Jasiukevičius

Suaugęs žmogus per parą su prakaitu, iškvėptais garais ir šlapimu netenka vidutiniškai 2,5 litro vandens. Nepapildžius vandens organizmą ištinka dehidratacija. Pasekmės liūdnos. Kaip ir kokio vandens reikia turėti pasiruošus?

A.D. Paprasčiausias ir pigiausias būdas – pirkti prekybos centre vandenį plastikiniuose induose. Jis būna jau paruoštas ilgam saugojimui, todėl gerti tinkamas išliks ilgiausiai.

Paskaičiuokite pagal šeimos asmenų skaičių, kiek reikės vandens maždaug dviejų savaičių laikotarpiui. Patartina turėti šiek tiek rezervo nenumatytiems atvejams. Tokiems, kaip ilgesnis laiko tarpas blokadoje ar papildomų asmenų atsiradimas slėptuvėje.

Jei krizė ištiko netikėtai, tuomet patartina namie visus įmanomus indus pripildyti vandens. Vonia, kriauklė virtuvėje, arbatinukas ir t.t. Viskas tinka. Geriau vėliau išpilt.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Albertas Daugirdas

Š.J. Reikia paminėt, kad vandentiekio vanduo greičiau pasensta nei vanduo buteliuose. Dar greičiau pasensta vanduo iš gamtos. Jis gyvas, jame knibžda mikroorganizmų. Saugant tokį vandenį reikia pasiruošti priemonių jam dezinfekuoti ir numarinti visą, vandenyje esančią, biologiją.

A.D. Gyvenantiems individualiuose namuose vandens kaupti dar paprasčiau. Galima rinkti lietaus vandenį kiemo želdinių laistymui, galima įrengti lauko dušą ir pan. Yra keletas vandens kaupimo būdų, kurie taikos metu neapsunkina, o netgi gali būti naudingi.

Tokiose talpyklose visada turėsime vandens. Be abejonės, jo kokybė nebus labai gera, tačiau tokį vandenį galima filtruoti, dezinfekuoti, virinti ir tada jau vartoti. Turėkite omenyje, kad tokį vandenį reiks dažniau tikrinti ir atnaujinti atsargas.

Š.J. Dideliame inde vandenį laikyti paprasčiau.

A.D. Taip, be to, lengviau rasti pritaikymą. Kaip jau minėjau anksčiau – lauko dušui. Vasarą turėtume saulės prišildyto vandens. Tokiu būdu taupytume ir kitus resursus.

Š.J. Tačiau laikant visus kiaušinius vienoje pintinėje labiau rizikuojame. Jei atsitiks nenumatytas atvejis, neteksime visų vandens atsargų.

A.D. Gera idėja būtų išskirstyt atsargas. Laikyti skirtingose vietose nedideliais kiekiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vandens talpyklos aptrauktos audeklu, kad vanduo ilgiau išliktų vėsus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vandens talpyklos aptrauktos audeklu, kad vanduo ilgiau išliktų vėsus

Š.J. Vandenį dezinfekuoti galima virinant, specialiomis vandens valymo tabletėmis, skiedžiant alkoholiu. Kokių dar yra būdų?

A.D. Paprasčiausias ir patikimiausias būdas įsigyti specialiai tam skirtų valymo tablečių. Viskas aišku, mažesnė klaidų tikimybė. Jei vis dėlto nėra galimybės įsigyti tokių priemonių, tuomet galima bandyti dezinfekuoti kalio permanganatu. Tinka jodas. 5–6 lašai jodo į litrą vandens. Neturint cheminių priemonių, bet esant netoli gamtos, galima panaudoti eglių šakas, šermukšnio uogas ar šakeles.

Visuomet vandenį reikia virinti. Net ir nedidelis kiekis mikroorganizmų gali sukelti viduriavimą. O tai bus dar didesnės dehidratacijos priežastis.

Š.J. Virinti reikia?

A.D. Visuomet vandenį reikia virinti. Net ir nedidelis kiekis mikroorganizmų gali sukelti viduriavimą. O tai bus dar didesnės dehidratacijos priežastis.

Jau nekalbant apie diskomfortą, higienos problemas ir organizmo alinimą. Virinimas yra vienas galingiausių ginklų kovoje su nešvariu vandeniu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min