Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Silpniausia NATO rytinės sienos grandis – Latvija

Latvija yra silpniausia NATO rytinės sienos grandis. Tai šalis, kurioje daugiausia balsų per Saeimos rinkimus surenka Vladimiro Putino gerbėjo vadovaujama partija, kur kas ketvirtas gyventojas yra rusas, o sausumos pajėgos turi vos tris tankus T-55, rašo Tvn24.pl. Anot Lenkijos naujienų portalo, latviai puikiai suvokia grėsmę, todėl pagaliau ėmėsi stiprinti savo gynybos potencialą.
Latvijos kariai
Latvijos kariai / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Kokios yra silpnosios Latvijos vietos? Visų pirma, tai demografija. Antra, Latgalė. Trečia, gynybos potencialas.

Kas ketvirtas gyventojas – rusas

Net apie 40 proc. Latvijos gyventojų kalba rusiškai, o kas ketvirtas yra rusas. Nemaža jų dalis tebeturi Rusijos pasus ir pilietybę arba neturi jokios. Žlugus Sovietų Sąjungai Latvijoje liko gyventi tūkstančiai Sovietų armijos karininkų, išėjusių į pensiją. Ir dar vienas svarbus dalykas: rusai ir neturintieji pilietybės koncentruojasi didžiuosiuose Latvijos miestuose, kai kur net sudaro daugumą.

Po Rygos daugiausia rusakalbių gyvena Latgalėje, pietryčių regione šalia sienos su Rusija, kuris yra skurdžiausias Latvijoje. O tai lemia, kad ši Latvijos dalis galėtų būti lengvai perimta karo su Rusija atveju.

KAM archyvo nuotr./Naikintuvai Šiauliuose
KAM archyvo nuotr./Naikintuvai iš Šiaulių bazės pastaruoju metu kyla dažnai dėl prie Latvijos pastebėtų Rusijos orlaivių

Latvijos gynybos potencialas taip pat įvardijamas kaip silpnoji grandis, nes tos gynybos praktiškai nėra. Kariuomenė negausi, silpnai ginkluota, be to, nežinia, kokia dalis karių išliktų lojalūs Latvijai karo atveju. Nemaža dalis sutartis pasirašiusių karių yra kilę būtent iš Latgalės, o į kariuomenę jie ėjo tik todėl, kad negalėjo rasti jokio darbo. Iš karinių pajėgų pastaraisiais metais dėl finansinių priežasčių pasitraukė daug karininkų, ypač – 2012 metais.

Rusai telkiasi už sienos

Tuo tarpu Rusija prie pat Latvijos sienos turi karinę bazę, kurioje esantys daliniai vieni galėtų susitvarkyti su latviais. Dar 2013 metų gruodį, neprasidėjus Rusijos konfliktui su Ukraina, vos už 32 km nuo Latvijos sienos esančioje karinėje oro bazėje buvo suformuota 15-oji Aviacijos brigada. Manoma, kad ten turi būti dislokuota apie 100 Rusijos KOP sraigtasparnių, apie 70 jau yra.

Nuo gegužės šioje bazėje suformuotos trys sraigtasparnių eskadrilės: jas sudaro smogiamieji Mi-28N „Naktinis medžiotojas“ ir Ka-52 „Aligator“, krovininiai Mi-26T ir Mi-8MTV-5.

Teoriškai svarstant, rusai gali atskristi į Daugpilį naktį, išsodinti čia savo desantą ir to niekas nepastebės iki tos akimirkos, kai Rusijos kariai užpuls sausumos taikinius.

Anot Tvn24.pl, Ka-52 šiuo metu yra vieni greičiausių pasaulyje sraigtasparnių (per 300 km/h). Jie gali būti aprūpinti raketomis, skirtomis naikinti tankus ir šarvuočius 500 km atstumu.

Kasmet Rusijos kariuomenė gauna po 20 tokių sraigtasparnių, dalis jų pateks ir į bazę prie Latvijos. Iš šios vietos pakilę sraigtasparniai gali pasiekti Rygą per valandą, taip pat – nuskristi ir iki Vilniaus, Talino ir net Suomijos pietinių krantų. O iki Daugpilio jiems prireiks vos keliolikos minučių skrydžio.

Latvijos priešlėktuvinė gynyba neturi jokių galimybių apsisaugoti nuo šios grėsmės – Rusijos sraigtasparniai skrenda per žemai, kad juos užfiksuotų radarai. O tai reiškia, kad rusai gali įskristi į Latvijos teritoriją ir smogti taikiniams anksčiau, nei į orą bus pakelti NATO naikintuvai iš bazės Šiauliuose.

Teoriškai svarstant, rusai gali atskristi į Daugpilį naktį, išsodinti čia savo desantą ir to niekas nepastebės iki tos akimirkos, kai Rusijos kariai užpuls sausumos taikinius.

Bet ši Rusijos karinė bazė nėra vienintelė grėsmė Latvijai. Visiškai šalia dislokuoti Rusijos Vakarų karinės apygardos kariai, puikiai parengti ir ginkluoti, turintys 180 naikintuvų, 98 bombonešius. O Baltijos jūroje rusai disponuoja trimis povandeniniais laivais ir penkiomis fregatomis.

Skiria gynybai vos procentą BVP

Kaip gintųsi Latvija? Latvijos kariuomenėje šiuo metu yra vos 5,3 tūkst. karių. Taip pat 11 tūkst. turi Nacionalinė gvardija. Infrastruktūra taip pat menka – karinė bazė Adažyje, oro bazė Lielvardėje, karinė jūrų bazė Liepojoje ir pėstininkų mokykla. Dar 15 objektų priklauso Nacionalinei gvardijai.

Europoje tik Liuksemburgas ir Lietuva skiria mažiau lėšų krašto apsaugai nei Latvija. Šiuo metu tai yra vos 0,9 proc. BVP, kas 2012 metais sudarė vos 344 mln. dolerių.

Bet Rusijos grėsmė suveikė taip šaltas dušas tiek Latvijai, tiek Lietuvai: abiejų šalių parlamentai ėmėsi didinti išlaidas gynybai. Kitąmet Latvija tam skirs 1 proc. BVP, o 2020 metais pasieks NATO reikalaujamus 2 proc.

Visa tai rodo, kad Latvija neturi galimybių apsiginti nuo Rusijos, o NATO sąjungininkai yra toli. O ir neaišku, ar tikrai visi suskubtų į pagalbą, nors tai daryti ir įpareigoja 5 sutarties straipsnis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius