Žemiški karo mokslai akademijos auditorijose ir poligonuose glaudžiai siejasi su išbandymais danguje – skrydžiais sklandytuvu, perkrovomis atliekant viražus mokomuoju lėktuvu, šuoliais su parašiutu. Nenuostabu, kad čia studijuoti patekęs lietuvis ltn. Artūras Kucharevas užsikrėtė aviacijos virusu ir iš pėstininko virto lakūnu.
Sunkūs laikai iki „pripažinimo“
Prieš ketverius metus ltn. A. Kucharevas pilotuoti lėktuvo nė nesvajojo.
 |
| Artūro Kucharevo asmeninio archyvo nuotr./Pilotavimo ypatumų, prieš sėsdamas už tikro lėktuvo šturvalo, Artūras pirmiausia mokėsi su T-6 skrydžių treniruokliu. |
„Tada stojant į Lietuvos karo akademiją nebuvo galimybės rinktis lakūno specialybės, be to, man ir pačiam nebuvo svarbu, kuo būsiu – pėstininku ar aviatoriumi. Bet kai studijuodamas sužinojau, kad galima stoti į JAV karo akademijas, pasirinkau būtent karinių oro pajėgų“, – pasakojo ltn. A. Kucharevas, šiemet pavasarį grįžęs po sėkmingai baigtų studijų JAV oro pajėgų karo akademijoje ir paskirtas tarnauti į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazę.
Ltn. A. Kucharevo, kaip ir kitų pirmakursių, mokslo pradžia JAV buvo labai žemiška ir skrydžių romantika net nekvepėjo. Pirmiausia teko įveikti bazinio karinio rengimo etapą ir daugybę akademijos naujokams skirtų iššūkių.
„Bazinį kursą veda aukštesnių kursų kariūnai, per jį mokėmės statutų, rikiuotės pagrindų, jame vertinti ir testuoti mokykliniai įgūdžiai, tikrinama sveikatos būklė, – toliau kalbėjo Artūras. – Labiausiai nustebino itin griežta disciplina: naujokai kariūnai neturi teisės atsisėsti savo kambariuose, jų judėjimo laisvė labai apribota, be vadų žinios ir palydos negalima išeiti iš kuopos teritorijos.“
Ir nors sėkmingai baigę bazinį kursą kariūnai gauna daugiau judėjimo laisvės, dauguma apribojimų išlieka iki vadinamojo „pripažinimo“.
„Tai daugiametė tradicija, tam tikras išbandymų maratonas, trunkantis tris paras. Tuomet naujokai yra fiziškai ir morališkai spaudžiami, tikrinama, ar jie išmoko statutą ir oro pajėgų istoriją, trumpai tariant – turi įrodyti aukštesnio kurso kariūnams, kad yra verti būti pilnaverčiais studijų kolegomis. Po „pripažinimo“ suteikiama daugiau vadinamųjų privilegijų“, – pasakojo JAV studijavęs lietuvis.
Santykiai: garbės kodeksas ir sekso skandalai
Iš viso JAV oro pajėgų karo akademijoje mokosi apie 4 000 kariūnų, tarp jų ne tik amerikiečiai, bet ir tam tikras skaičius užsieniečių.
 |
| Artūro Kucharevo asmeninio archyvo nuotr./Skrydis T-6 |
„Kariūnų tarpusavio santykiai draugiški, tačiau, kaip ir kiekviename kolektyve, būna konfliktų. Dėstytojai taip pat geranoriški, labai stengiasi skatindami savo auklėtinius būti pažangius, visuomet gali kreiptis į juos, jei reikia paaiškinimo ar papildomo mokymo“, – gerais santykiais džiaugėsi ltn. A. Kucharevas.
Akademija turi ir savo šūkį. Jame užkoduotas pageidaujamas kariūnų elgesio modelis – „Mes nemeluosime, nevogsime, neapgaudinėsime ir netoleruosime tų, kurie taip daro.“ Mokymo įstaigoje daugybę metų veikia garbės kodeksas ir komitetas, tačiau tam tikrų problemų išvengti nepavyksta.
„Moterys sudaro apie 20 procentų visų studentų ir jau keliolika metų akademijoje egzistuoja prievartos problema. Jai spręsti skiriamas ypatingas dėmesys – per kiekvienas karines pratybas bent 1 valandą vyksta prevencinės paskaitos“, – teigė Artūras.
Prevencinės programos šūkis – „Karinėse oro pajėgose nėra vietos seksualinei prievartai“ ir tikimasi jį paversti realybe, ypač po šiemet garsiai nuskambėjusių sekso skandalų JAV oro pajėgose, kai net pats prezidentas Barackas Obama pažadėjo imtis griežtų priemonių, užtikrinančių, kad moterys jaustųsi saugios, kai tarnauja savo tėvynei.
Gali apsisukti galva
 |
| JAV KOP nuotr./Akademijos užbaigimas |
Ketverių metų studijų programa akademijoje sudaryta taip, kad duotų kariūnams teorinį ir profesinį pagrindą tolesnei karjerai oro pajėgose. Studijuojant karo mokslai derinami su civiliais.
„JAV karo akademijos nesuteikia karinės kvalifikacijos, tik – bakalauro laipsnį. Tolesnis karinis rengimas vyksta jau paskyrus į dalinius. Taigi akademijoje karybos pagrindai yra bendri, dėl to pratybos būna trumpos, apima daug temų, pernelyg nesigilinant į turinį, – pasakojo Artūras. – Lakūnai skraidyti su konkretaus tipo orlaiviais ruošiami taip pat tik baigę akademiją ir paskirti į aviacijos bazes. Tiesa, JAV oro pajėgų karo akademijoje yra programų, sudarančių sąlygas paskraidyti mokomuoju lėktuvu ir sklandytuvu.“
Būtent tai, kad galima rinktis iš daugybės mokomųjų programų, yra didžiulis šios akademijos pliusas. Būsimą profesiją galima rinktis iš 18 programų, apimančių tiksliųjų, inžinerijos, socialinių ir humanitarinių mokslų sritis.
 |
| JAV KOP nuotr./Sklandytuvo skrydis virš kalnų |
„Beveik kiekviena specialybė turi savo departamentą, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai, beveik pusė dėstytojų yra karininkai. Kariūnams, atsižvelgiant į studijų kryptį, leidžiama naudotis įvairiomis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Pasirinkau studijuoti ekonomiką, mokymosi programa buvo įdomi ir aktuali, pavyzdžiui, analizavome 2008 metų krizės priežastis ir padarinius“, – sakė Artūras.
Kad studijuojant būtų surinkta pakankamai kreditų, reikia pasirinkti papildomų dalykų – dar iš 30 programų. Iš tiesų net galva gali apsisukti, kai yra tiek daug galimybių – tik norėk mokytis.
Kaip ir dauguma JAV aukštųjų mokyklų, ši akademija irgi „išprotėjusi“ dėl sporto, nes jis padeda palaikyti formą ir stiprinti charakterį, o tai labai svarbu čia ugdomiems būsimiems karininkams. Galima rinktis iš pačių įvairiausių sporto šakų: krepšinio, futbolo, beisbolo, fechtavimosi, plaukimo, ledo ritulio ir t. t.
Kosminė programa ir astronautas su lietuviškomis šaknimis
 |
| JAV KOP nuotr./Palydovo „FalconSAT-5“ kūrimas akademijoje: kariūnas Tyleris Steckeris gamina detales, kurios užtikrins, kad palydovo baterijos būtų be perstojo kraunamos iki paleidimo momento. |
JAV oro pajėgų karo akademija didžiuojasi savo kosminėmis programomis ir tuo, kad nemažai jos auklėtinių yra tapę astronautais, dalyvavę daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programose ir net pakilę į kosmosą. Beje, pirmasis šios akademijos absolventas, pakilęs į kosmosą, buvo ne kas kitas, o lietuviško kraujo turintis astronautas Karolas Bobko. Jis 1983 m. balandį pilotavo erdvėlaivį „Challenger“ ir po vieną kartą vadovavo „Discovery“ bei „Atlantis“ įguloms.
K. Bobko 2011-aisiais buvo atvykęs į Lietuvoje vykusią tarptautinę kosmoso konferenciją, kartu aplankė senelio kapą Kėdainių rajone ir susitiko su tolimais giminaičiais.
Akademijos kariūnai prisideda prie su JAV kosmoso programomis susijusių tyrimų, atlieka eksperimentus čia esančioje aeronautikos laboratorijoje, aktyviai darbuojasi palydovų kūrimo srityje – „pakabino“ jau penkis.
Nuo 1993 metų akademija dalyvauja mažųjų palydovų programoje, motyvuojančia kariūnus „prisiliesti“ prie kosminių technologijų. JAV oro pajėgų akademijos programos „FalconSAT“ ir „FalconLAUNCH“ sudaro sąlygas kariūnams kurti raketų ir mažųjų palydovų dizainą, konstruoti, testuoti, valdyti ir panaudoti juos Gynybos departamento atliekamose misijose.
Praktika danguje
Studijos JAV oro pajėgų karo akademijoje nesuteikia karo lakūno ar kitos aviacijos specialybės kvalifikacijos, bet studentai, norintys pajausti skrydžio žavesį, gali tai padaryti pasirinkę papildomas sklandymo, skrydžių ar parašiutizmo programas.
 |
| JAV KOP nuotr./Kursantai išbando ir šuolius su parašiutu |
Pirmiausia kadetai gali kilti į dangų su sklandytuvais. Po pirmo kurso tą išbandė ir Artūras. Akademija skelbia, kad per metus sklandymo praktiką pasirenka maždaug 600 kadetų, iš viso jie atlieka apie 30 000 skrydžių su sklandytuvais – JAV mastu tai viena didžiausių ir aktyviausių sklandymo bazių šalyje.
Akademijos parašiutininkų rengimo tradicijos irgi senos. Tai prasidėjo nuo 1963 metais įkurto laisvalaikio klubo ir išaugo iki šiandienių programų. Pagal jas kariūnai mokosi parašiutizmo pagrindų ir kartu stiprina charakterį, nes kai reikia „išeiti“ pro lėktuvo duris kelių šimtų metrų ar net kilometrų aukštyje, būtina ne tik pasitikėti savo įranga, bet ir būti užtikrintam dėl savo veiksmų, kad galėtum saugiai pasiekti žemę.
Per metus maždaug 700 akademijos kariūnų atlieka 20 000 šuolių pagal keturias programas: bazinę, pažangesnę, instruktoriaus, instruktoriaus-vadovo. Parašiutininkus skraidina trys lėktuvai UV-18B, viename jų telpa 17 žmonių neskaičiuojant įgulos.
Akademijos skrydžių programa skirta tiems, kurie vėliau tarnaudami karinėse oro pajėgose sieks lakūno karjeros. Skraidydami treniruokliais ir mokomaisiais lėktuvais, jie įgyja bazinių pilotavimo žinių apie lėktuvo valdymo techniką, manevrus, skrydžio procedūras. Tiek žinių užtenka atlikti baigiamąjį savarankišką, arba – kaip ten vadina – solo, skrydį. Būtent toks skrydis ir tapo lemtingas ltn. A. Kucharevui iš Lietuvos.
Nepamirštami pojūčiai Teksase
 |
| JAV KOP nuotr./Per savarankišką skrydį lėktuvu T-6 A. Kucharevas dalyvavo artimajame mūšyje, vadinamojoje šunų kovoje (angl. dog fight), atliko manevrus ir patyrė, kas yra perkrova iki 6G. |
Ketvirtame kurse Randolfo oro pajėgų bazėje Teksase vykusios praktikos Artūras niekada nepamirš.
„Tai buvo įsimintiniausi mokymai iš visų, nes galėjome skraidyti su mokomaisiais JAV oro pajėgų lėktuvais T-1, T-6 ir T-38. Šie leido suprasti, kuo skiriasi skrydžiai atakos ir transporto lėktuvais. Man didesnį įspūdį, aišku, padarė T-6, nes turėjau galimybę dalyvauti artimajame mūšyje, vadinamojoje „šunų kovoje“ (angl. dog fight). Instruktorius patikėjo man visą lėktuvo kontrolę – tas ir itin įspūdinga, nes kad išlikčiau prie pat vedančio lėktuvo uodegos, privalėjau atlikti įvairių manevrų, anksčiau to nebuvau daręs, kadangi buvau valdęs tik sklandytuvą. Teko pajausti ir perkrovas iki 6G, tačiau būtent šis savarankiškas skrydis padėjo man apsispręsti tapti lakūnu“, – apie lemtingą akimirką pasakojo Artūras.
JAV oro pajėgų karo akademija turi savo skraidymo komandą, kurią sudaro 16–18 kadetų. Jie mokosi skraidyti su „Cessna 150“ ir siekia privataus piloto licencijos. Į šią komandą studijuodamas įsiliejo ir Artūras.
„Jau įgijau pakankamai skrydžių patirties, tikiuosi greitai gauti privataus piloto licenciją ir būti paskirtas į lakūno pareigas Lietuvos kariuomenės Karinėse oro pajėgose. Kokiu orlaiviu skraidysiu, nėra svarbu, bus gerai, kur paskirs pagal KOP poreikį“, – sako ltn. A. Kucharevas, tvirtai pasiryžęs įgyvendinti savo svajonę tapti karo lakūnu.
