Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Susirūpino kariuomenės rezervu – kaip parengti, ką priimti

Kartotiniai rezervo karių mokymai
Vyr.ltn. Jauniaus Matuko/KAM nuotr. / Kartotiniai rezervo karių mokymai
Šaltinis: BNS
0
A A

Kasmet Lietuvos kariuomenė turėtų priimti apie 1 tūkst. naujokų, kad būtų užpildyti visi daliniai ir pradėtas rengti tinkamas rezervas, teigia krašto apsaugos specialistai. Penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) užvirė politikų ir kariuomenės atstovų diskusija.

Kariuomenės vado generolo majoro Vytauto Jono Žuko teigimu, to bus siekiama palaipsniui didinant į profesinę karo tarnybą priimamų žmonių skaičių. Kitąmet bus priimta 450 karių daugiau, vėlesniais metais – dar 350 daugiau. Iki šiol kasmet iš viso būdavo priimama 200-300 karių ir tiek pat išeidavo į atsargą.

Pasak vado, nuo kitų metų žadama savanoriams sudaryti sąlygas tarnauti pagal gyvenamąją vietą.

„Karinių dalinių komplektavimas bus pagal gyvenamąją vietą. Dabar turime problemą – žmonės, baigę būtinuosius karinius mokymus, kaip ir norėtų pasirašyti kontraktą, bet mes jam galime pasiūlyti vietą Tauragėje, o jis gyvena Panevėžy. Stengsimės pašalinti biurokratines kliūtis ir pasiūlyti tarnybos vietą būtent ten, kur jis gyvena. Daug kam praeidavo noras eiti į karinį dalinį, nes neturėdavo, kur gyventi“, – teigė generolas majoras.

Tarnavo per 80 tūkst. žmonių

„Ar bus pakankamai savanorių, kurie norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir sudaryti kontraktą ketveriems metams? Jeigu iki 1 tūkst. žmonių mums pavyks surinkti, mes galėsime sukomplektuoti mūsų karinius dalinius ir pradėti rengti rezervą, tada spręsime rezervo turėjimo problemas“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis pabrėžė, kad optimalu būtų turėti triskart daugiau rezervininkų nei tarnaujančių karių.

„Turime didelį rezervą, kuris susikaupęs yra per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, tačiau reikia atšviežinti jų pasirengimą. Esame numatę, kad dalį rezervo karių pakviesime į mokymus. Palaipsniui didiname po 200 karių, kurie atnaujina savo įgūdžius“, – tvirtino J.Olekas.

Kariuomenės vado duomenimis, iš viso nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje yra tarnavę apie 80 tūkst. žmonių.

V.J.Žukas sakė, kad formuojant rezervą pirmiausia remiamasi į atsargą išleistais profesinės karo tarnybos kariais, kurie tarnybą baigė ne vėliau kaip prieš penkerius metus, taip pat – parengtojo rezervo kariais, dalyvavusiais pakartotiniuose mokymuose, bei bazinius karinius mokymo baigusiais kariais. Tačiau pastarieji neturi įgiję karinės specialybės, nėra išmokyti veikti kaip komanda.

Užsimojo keisti rezervą

Remdamasi krašto apsaugos ekspertais, R. Juknevičienė teigė, kad parengti visus įgūdžius ir pakankamai žinių turintį rezervo karį reikėtų bent septynių mėnesių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtoje diskusijoje dalyvavusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad dabartinė rezervo karių rengimo tvarka netenkina, ją reikėtų keisti.

„Šiandien visi sutaria, kad rezervas būtinas, kad neužtenka tik profesionalų. Tik nėra aiškaus sutarimo, kaip rengsime rezervą. Dabar iš bėdos rengiame per bazinius karinius mokymus, tačiau to yra per mažai, apimtys per mažos ir per trumpas laikas. Per tris mėnesius galima išmokyti pradinės mokyklos pagrindų, tačiau neišmokome to, kad žmogus galėtų stoti į kovą su ginklu, jeigu to prisireiktų. Tam reikia ilgesnio mokymo“, – sakė ji.

Remdamasi krašto apsaugos ekspertais, eksministrė teigė, kad parengti visus įgūdžius ir pakankamai žinių turintį rezervo karį reikėtų bent septynių mėnesių.

„Mano giliu įsitikinimu, turime grįžti prie platesnio visuomenės renginio – ar tai būtų privalomai, ar savanoriškai“, – sakė R.Juknevičienė.

Jos tvirtinimu, tai jau politinės valios klausimas.

Pasinaudoti patriotiškumu

NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas savo ruožtu akcentavo, kad reikia pasinaudoti dabar padidėjusiu gyventojų patriotiniu aktyvumu ir rasti visiems vietą krašto apsaugos sistemoje.

„Šiandien visuomenė yra labai suaktyvėjusi, yra daug iniciatyvų – kurti savigynos būrius, pavyzdžiui, dažasvydininkų klubai samdo instruktorius, mokosi naudoti ginklą, suaktyvėjęs priėmimas į Šaulių sąjungą. Kyla klausimas, kaip mūsų krašto gynybos koncepcijoje atsispindi, kaip šie žmonės gali dalyvauti gynyboje. Krašto apsaugos ministerija turėtų rasti kiekvienam vietą“, – kalbėjo jis. Visuomenės aktyvumą reikėtų šiandien panaudoti. Konstitucija sako, kad kiekvieno šalies piliečio pareiga – ginti tėvynę. Šiandien pagal įstatymą nereikia nei politiko, nei kieno kito sprendimo, žmogus pats gali apsipręsti ir eiti ginti. Bet jeigu jis pradės už kiekvieno medžio stovėti ir šaudyti, tai įsivaizduokite, kas čia būtų. Todėl jis turi būti bendroj sistemoj, kariuomenės užduotis – surasti jam tą vietą“, – sakė NSGK pirmininkas.

Penktadienį NSGK surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min