Tačiau ir Kremlius, ir teroristų aukšto rango vadeiva nedelsdami atmetė Petro Porošenkos pasiūlymus nutraukti kovas, kurios jau pareikalavo daugiau 375 gyvybių ir nustūmė šią posovietinę šalį prie skilimo slenksčio.
JAV prezidentas Barackas Obama, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sveikino vienašališką ugnies nutraukimą ir perspėjo dėl naujų galimų veiksmų, kuriais būtų „primesti kaštai Rusijai“, jei Maskva nedeeskaluos situacijos, sakė Baltieji rūmai.
B.Obama penktadienį atskirai kalbėjosi su A.Merkel ir F.Hollande‘u, ir visi trys lyderiai pabrėžė, kad Rusijai reikia atitraukti savo „destabilizuojamą buvimą“ nuo sienos, pridūrė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Kremlius iš karto atmetė paliaubas, pareiškė, kad jos yra „ne kvietimas taikai ir deryboms, o ultimatumas kovotojams Pietryčių Ukrainoje sudėti savo ginklus“.
„Luhansko liaudies respublikos“ prezidentu apsišaukęs Valerijus Bolotovas perspėjo: „Niekas savo ginklų nesudės, kol nebus visiško karių išvedimo iš mūsų žemės“.
O pats P.Porošenka, po prisaikdinimo birželio 7-ąją pirmą kartą lankydamasis neramiame regione palei Rusijos sieną, pabrėžė, kad įsakymas ukrainiečių kariams nutraukti ugnį „nereiškia, jog mes nesipriešinsime agresijai mūsų karių atžvilgiu“.
Ukrainiečių saugumo atstovas pranešė, kad naujausi mūšiai pareikalavo 13 karių gyvybių. Šis skaičius akcentuoja smurto suintensyvėjimą pastarąją savaitę.
Kijevas taip pat buvo priverstas gintis nuo Maskvos kaltinimų, kad Ukrainos pajėgos sužeidė vieną rusų pasienietį, kai neseniai per susirėmimą vienas sviedinys nukrito už sienos.
Kremlius pareikalavo „paaiškinimo ir atsiprašymo“. Ukrainos gynybos ministerija sakė, kad tą granatsvaidžio sviedinį paleido prorusiški „banditai“, ir neigė, kad ukrainiečių kariai yra kaip nors su tuo susiję.
