„Karininkų korpusas“ – viena iš visuomeninių organizacijų, palaikanti ryšius su abiejų kovojančių pusių Rytų Ukrainoje derybininkais dėl belaisvių apsikeitimo. Atsargos karininkai padeda išvežti žuvusiųjų kūnus iš abipus fronto linijos, nustatyti jų tapatybę.
Apie 70 atsargos karininkų dirba be atlygio. Nuo praėjusių metų kovo iki šiol jie iš nelaisvės išlaisvino beveik 600 žmonių. „Karininkų korpuso“ duomenimis, už fronto linijos Donecko ir Luhansko srityse yra daugiau kaip 600 belaisvių. Tarp jų – ne tik Ukrainos kariai, bet ir civiliai. Po poros dienų „Karininkų korpuso“ derybininkai vyks į Donecko sritį. Tikimasi išlaisvinti dar 5 karius.
Į nelaisvę mane paėmė iš Horlivkos kaimo. Ten praleidau daugiau nei mėnesį, beveik pusantro. Iš pradžių žiauriai tardė, paskui suteikė medicinos pagalbą, davė valgyti
„Į nelaisvę mane paėmė iš Horlivkos kaimo. Ten praleidau daugiau nei mėnesį, beveik pusantro. Iš pradžių žiauriai tardė, paskui suteikė medicinos pagalbą, davė valgyti“, – prisimena buvęs belaisvis Vladislavas Paščenko.
Karininkų korpuso derybininkai neslepia, kad dažnai vieną Ukrainos karininką tenka apkeisti į dešimtį Rusijos teroristų. Derybos dažnai būna sunkios ir ilgos, materialūs dalykai – taip pat ne paskutinėje vietoje.
Karininkų korpusas belaisviams išlaisvinti organizuoja humanitarinius koridorius. Ukrainos saugumo štabas skelbia, kad nuo karo pradžios Rytų Ukrainoje išlaisvinta apie 2,5 tūkst. belaisvių, teroristams grąžinta apie 1,5 tūkst. žmonių.
Jie paprasčiausiai dingdavo, juos šaudė
„Turime teisę per fronto liniją vykti su ginklais. Dėl karo belaisvių išlaisvinimo susiklostė santykiai ir su kitos pusės fronto kovotojais, yra su kuo kalbėtis. Anksčiau neturėjome. Jie padeda mums grąžinti karius Ukrainai. Buvo atvejų, kai belaisvius kankino. Jie paprasčiausiai dingdavo, juos šaudė. Mūsų organizacijos vadovas dėl belaisvių dažnai derasi ir su pačiu Aleksandru Zacharčenka“, – pasakoja „Karininkų korpuso“ vadovo pavaduotojas Sergejus Ivanča.
Anot „Karininkų korpuso“ narės, atsakingos už žuvusiųjų paiešką, Alos Borysenko, išvežtų kūnų skaičius jau pasiekė daugiau kaip 1,5 tūkst. „Tai – ne tik žuvę Ukrainos kariuomenės kariai, bet ir „Donecko bei Luhansko respublikų“ teroristai, rasti Ukrainos pusėje. Kiekvienas turi teisę būti palaidotas gimtojoje žemėje. Mes neskirstome, kurioje konflikto pusėje karys žuvo. Neapleidžia mintis, kad tik tarp jų nebūtų pažįstamų. Mano brolis žuvo fronte“, – sako A. Borysenko.
Tarptautinis Raudonasis Kryžius skelbia, kad tik dabar į Dniepropetrovsko morgą pristatyta dar 16 per Donecko oro uosto šturmą žuvusių vadinamųjų kiborgų kūnų. Iš Debalcevės pranešama, kad aplinkinėse užminuotose vietovėse taip pat yra žuvusių Ukrainos karių. Nemažai dingusiųjų. Dniepropetrovske įkurtas žuvusių tapatybės nustatymo centras dabar ieško kaip įsigyti aparatūros, leisiančios žuvusiuosius atpažinti pagal DNR testą.
„Kariai patenka be dokumentų, be atpažinimo žetonų. Savanoriai bendrauja su žuvusių tėvynės gynėjų šeimomis, teikia psichologinę pagalbą, apnakvydiname. Baisu netekti draugų, sūnų, vyrų, brolių. Ryte verkiame, nes laidojame neatpažintus karius, vakare – iš džiaugsmo, nes kažkas parvežamas iš nelaisvės“, – pasakoja Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus patarėja Tatjana Guba.
Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad lig šiol pavyko nustatyti 118 žuvusiųjų tapatybę. Nuo sausio iki dabar į Dniepropetrovsko morgą atvežta 350 neatpažintų žuvusiųjų kūnų – iš Donecko oro uosto, Ilovaisko, Debalcevės.
