TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukrainos prezidentas siūlo 14 punktų taikos planą, kuriame – ir 10 km pločio buferinė zona

Vyrai su baltais skudurėliais atomobiliu važiuoja pro separatistų patikrinimo postą Luhanske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vyrai su baltais skudurėliais atomobiliu važiuoja pro separatistų patikrinimo postą Luhanske
Šaltinis: BNS
0
A A

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį paskelbė 14 punktų taikos planą, kuriame šalies rytuose veikiantys prorusiški separatistai raginami nedelsiant nusiginkluoti, taip pat žadama konstitucinė reforma ir šalies valdymo decentralizavimas.

Pagal šį planą numatoma teisiškai nepersekioti sukilėlių, neįvykdžiusių „sunkių nusikaltimų“, taip pat suteikiamas „garantuotas koridorius rusų ir ukrainiečių samdiniams palikti“ konflikto zoną, Kijeve įsikūrusi privati televizija „Inter TV“ pranešė savo tinklalapyje.

Ketvirtadienį prezidentas P.Porošenka telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė  planą, kaip nutraukti kraujo liejimą Ukrainos rytuose.

Tai buvo jau antrasis vėlai vakare įvykęs lyderių pokalbis telefonu šią savaitę, nurodė Kremlius.

„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, – sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.

Ketvirtadienį prezidentas P.Porošenka telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė  planą, kaip nutraukti kraujo liejimą Ukrainos rytuose.

V.Putinas pateikė „daugybę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“, kurią Kijevas pradėjo prieš prorusiškus separatistus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pranešė, kad P.Porošenka „apibrėžė pagrindines pozicijas taikos plane dėl situacijos šalies rytuose ir jo įgyvendinimo grafiką“, akcentuodamas, jog separatistai privalo paleisti įkaitus.

P.Porošenka sakė V.Putinui, jog kartu su ugnies nutraukimu „tikisi paramos šiam taikos planui“.

Susirėmimai Ukrainos rytuose nuo balandžio jau pareikalavo mažiausiai 360 gyvybių. Tai rimčiausia krizė šalyje nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.

Pastarąjį kartą Ukrainos ir Rusijos vadovai telefonu kalbėjosi antradienį.

„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Papildyta 13.16 val. Siūloma nustatyti 10 km pločio buferinę zoną 

Neaišku, ar siūloma demilitarizuota zona bus tik Ukrainos pusėje, ar abipus sienos. Taip pat neaišku, koks būtų toje zonoje gyvenančių žmonių statusas

P.Porošenka siūlys nustatyti 10 km pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija pagal 14 punktų planą, turinti padėti atkurti taiką šalies rytuose, sakoma penktadienį žiniasklaidos paskelbtoje neoficialioje to dokumento kopijoje.

Ukraina teigia, kad kovotojai iš Rusijos ir ginklų bei karinės įrangos siuntos plūsta per abiejų šalių sieną, stiprindamos prorusiškų separatistų pajėgas. Dėl šios priežasties pastangos užtikrinti geresnę 1 900 kilometrų ilgio sienos apsaugą yra Ukrainos prioritetas.

Pasiūlymas nustatyti 10 km pločio buferinę zoną yra įtrauktas į 14 punktų planą, kurio fotokopiją paskelbė Ukrainos žiniasklaida. Anksčiau toks pasiūlymas nebuvo minimas Kijevo.

Kol kas neaišku, ar siūloma demilitarizuota zona bus tik Ukrainos pusėje, ar abipus sienos. Taip pat neaišku, koks būtų toje zonoje gyvenančių žmonių statusas.

Papildyta 13.55 val. Nepersekios sukilėlių

Ukrainos žiniasklaida paskelbė dokumento, kurį P.Porošenka turėtų oficialiai pristatyti vėliau penktadienį, kopijas. Jame reikalaujama, kad sukilėliai nedelsiant sudėtų ginklus, taip pat žadama decentralizuoti valdžią, įvykdžius konstitucijos reformą.

Prezidentas siūlo teisiškai nepersekioti sukilėlių, neįvykdžiusių „sunkių nusikaltimų“, taip pat suteikti „garantuotas koridorius rusų ir ukrainiečių samdiniams palikti“ konflikto zoną.

Tačiau dokumente taip pat raginama „vietos valdžios institucijoms atnaujinti savo darbą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški teroristai netoli Krasnyj Limano miestelio, Ukrainoje.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški teroristai netoli Krasnyj Limano miestelio, Ukrainoje.

Šį reikalavimą atmeta separatistų lyderiai, kurie paskelbė savo regionų nepriklausomybę nuo Kijevo ir užėmė administracinius pastatus maždaug 12 rytinių miestų bei miestelių.

Vienas sukilėlių vadas šią savaitę nesureikšmino pranešimų, jog P.Porošenka planuoja pasiūlyti strategiją, turinčią padėti užbaigti didžiausią krizę šalyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pasak jo, ta iniciatyva yra „beprasmė“.

Planas, kurio oficialus pavadinimas – „Žingsniai link padėties rytų Ukrainos regionuose taikaus sprendinio“, turėtų galioti dešimt dienų po jo paskelbimo.

Tačiau jame neužsimenama apie laikiną vienašališką ugnies nutraukimą, kurį P.Porošenka trečiadienį pažadėjo paskelbti artimiausiomis dienomis.

P.Porošenko anksčiau buvo užsiminęs, kad įsakys Ukrainos vyriausybinėms pajėgoms sustabdyti puolimą, kai bus paskelbtas taikos planas.

Galių decentralizacija

Anksčiau Rusijos prezidentas nusileido Vakarų spaudimui ir atsisakė pripažinti Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių nepriklausomybę, kuri buvo paskelbta po kovo 11 dieną prorusiškų separatistų skubiai organizuotų ginčijamų referendumų dėl suvereniteto.

Tačiau V.Putinas taip pat ėmėsi aktyvių pastangų spausti Kijevą pertvarkyti Ukrainą į federaciją, kur regionų lyderiams būtų suteikta teisė priiminėti savo įstatymus ir kurie galėtų užmegzti nepriklausomus prekybinius ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Rusija.

Nauji proeuropietiški Ukrainos vadovai, kurie iškilo po ne vieną mėnesį trukusių kruvinų protestų, dėl kurių vasarį buvo priverstas atsistatydinti Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sulaukė panašaus spaudimo dėl regionų iš Vakarų lyderių.

Tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga vis dėlto neparėmė V.Putino stumtai Ukrainos „federalizacijos“ idėjos, ir regionams P.Porošenkos pristatytame plane yra numatytos ribotos teisės.

Planas garantuoja „rusų kalbos apsaugą“ rytiniuose regionuose ir įpareigoja prezidentą konsultuotis su vietos valdžia dėl to, ką jis turėtų skirti gubernatoriumi.

Tačiau jis nesuteikia regionams teisės savarankiškai rinkti administracijų vadovus – tai buvo dar vienas svarbus Rusijos reikalavimas.

 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min