Ši prezidento Petro Porošenkos iniciatyva buvo pateikta po penktadienį paskelbto savaitę galiosiančio vienašališko ugnies nutraukimo jau 10 savaičių vykdomoje „antiteroristinėje operacijoje“ rytiniame išvystytos pramonės regione, per kurią žuvo jau bent 375 žmonės, o dar dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.
48 metų konditerijos magnatas, išrinktas gegužės 25 dieną per pirmalaikius rinkimus, sakė, kad taikus konflikto sprendimas yra „mūsų planas A“.
„Tačiau tie, kurie planuoja panaudoti taikos derybas vien tam, kad laimėtų laiko ir pergrupuotų savo pajėgas, privalo žinoti, jog turime išsamų planą B. Dabar apie jį nekalbėsiu, nes tikiu, kad mūsų taikos planas veiks“, – P.Porošenka pridūrė per 12 minučių trukusį kreipimąsi.
Sekmadienį P.Porošenka atvėrė duris deryboms, sakydamas, kad „nedelsiamas taikos plano vykdymas atvers kelią į politinį dialogą“.
„Esu pasiruošęs derėtis su tais, kurie suklydo, kurie klaidingai palaikė separatizmo poziciją, – aiškino jis. – Žinoma, išskyrus žmones, kurie prisidėjo prie teroro aktų, žudymų arba kankinimų.“
P.Porošenka sakė parlamentui, kad greitai pasiūlys įstatymo projektą, numatantį amnestiją „tiems neteisintų ginkluotų grupuočių nariams, kurie nežudė civilių ir Ukrainos karių“.
Prezidentas žadėjo įtvirtinti konstitucijoje teisę rytinių regionų gyventojams vartoti rusų kalbą, spręsdamas vieną iš opiausių šalies problemų. Jis taip pat siūlė rytiniams regionams platesnę autonomiją, įskaitant didesnę įtaką sprendžiant dėl gubernatorių, kuriuos šiuo metu skiria Kijevas.
P.Porošenka taip pat patvirtino planus įkurti 10 kilometrų pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija, siekiant užkirsti kelią ginklų ir kovotojų srautui, plūstančiam iš rytinės kaimynės.
