Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užsienio ekspertai apie Lietuvos sugrįžimą prie šauktinių kariuomenės: už ir prieš

Lietuvos kariai
Alfredo Pliadžio nuotr. / Lietuvos kariai
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjus septyneriems metams po šauktinių kariuomenės panaikinimo, karo Ukrainoje fone Lietuva vėl sugrįžta prie šios idėjos. Du užsienio ekspertai įvertino tokio žingsnio pliusus ir minusus, bei prognozavo galimas pasekmes.

Daviso nacionalinio saugumo ir užsienio politikos instituto Vašingtone ekspertas Luke'as Coffey sveikino tokį Lietuvos žingsnį, pabrėždamas sudėtingą geopolitinę situaciją ir griežtą Rusijos retoriką NATO atžvilgiu.

„Dėl unikalios saugumo situacijos, kurioje dabar yra Lietuva, sprendimas sugrąžinti šauktinių kariuomenę gali būti naudingas ir karine, ir simboline prasme“, – teigė L.Coffey.

„Aš nesu šauktinių kariuomenės šalininkas. Dažniausiai tokio tipo kariuomenė būna sunkiai išdėstoma ir pareikalauja žymiai daugiau finansinių išteklių. Finansinė našta, tenkanti biudžetui, būna gerokai didesnė nei vertė, kuri gaunama. Be to, demokratinėje visuomenėje prievolės idėja atrodo anachronistiškai“, – dėstė amerikietis.

„Vis dėlto, visada yra išimtys iš taisyklių. Lietuvos sprendimas grįžti prie šauktinių kariuomenės dar kartą parodo, kad Rusijos grėsmė yra varomoji jėga ne tik karinių, bet ir užsienio politikos tikslų formavime Baltijos šalyse. Vakarų Europai ar Šiaurės Amerikai tai sunkiai įsivaizduojama, bet Lietuva mato Rusiją kaip egzistencinę grėsmę. Turime to nepamiršti, vertindami šį žingsnį“, – aiškno L.Coffey.

„Daugelis šauktinių kariuomenės trūkumų neturėtų pasijusti Lietuvoje, mat jos karinės pajėgos turi tikslą ginti šalies teritoriją, o ne dalyvauti puolamuosiuose veiksmuose. Pagrindinis Vilniaus iššūkis bus stebėti, kad kiekvienas krašto apsaugai skirtas euras būtų išleistas kuriant gerai finansuojamą ir treniruotą kariuomenę, galinčią atsilaikyti Rusijos agresijos atveju“, – sakė ekspertas.

„Žinoma, niekas neprilygsta gerai finansuojamiems, profesionaliems kariams, tačiau desperatiški laikai reikalauja desperatiškų priemonių. Rusijos atakos atveju, kiekviena valanda ar diena, kurios metu bus atsilaikyta, suteiks NATO daugiau laiko pasirengti atitinkamam reagavimui. Lietuva daro tai, kas mano, kad yra geriausia jos nacionaliniam saugumui (o kartu ir išlikimui)“, – aiškino L.Coffey.

„Aš dažnai girdžiu, kad „Baltijos valstybės bus kitas Rusijos taikinys“, bet tai iš tiesų reiškia, kad NATO bus kitas Rusijos taikinys. Lietuva į tai pažiūrėjo rimtai. Klausimas, kaip rimtai į tai pažiūrės NATO?“, – pokalbį užbaigė L.Coffey.

Aš dažnai girdžiu, kad „Baltijos valstybės bus kitas Rusijos taikinys“, bet tai iš tiesų reiškia, kad NATO bus kitas Rusijos taikinys, – pokalbį užbaigė L.Coffey.

Tuo metu Suomijos mokslininkas ir žurnalistas Konstantinas Ranksas į Lietuvos kariuomenės šauktinių grąžinimo idėją žiūri skeptiškiau.

„Lietuvos sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę atrodo daugiau kaip simbolinis gestas, kurio tikslas yra susigrąžinti didžiųjų NATO valstybių simpatijas“, – teigė jis.

„Lietuva neturi sienos su Rusijos pagrindine dalimi, tik su Baltarusija, kuri nerodo didelio ūpo įsitraukti į jokius karinius veiksmus. Lietuvos šiauriniai ir pietiniai kaimynai – Latvija ir Lenkija, NATO sąjungininkės. Tik vakaruose Lietuva turi sieną su Kaliningradu – Rusijos anklavu, paverstu militarizuota zona, kurią nuo Lietuvos skiria upės ir pelkės. Ši siena yra visiškai atskirta pagal Europos standartus“, – dėstė K.Ranksas.

„Rusai, antroji pagal gyventojų kiekį tautinė mažuma po lenkų, sudaro tik 6 proc. gyventojų. Dar svarbiau, kad visi jie yra Lietuvos piliečiai, mat Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo iškart suteikė visiems jos gyventojams Lietuvos pilietybę. Lietuvos rusai šilčiau žiūri į savo valstybę nei gyvenantys Latvijoje ar Estijoje“, – pažymėjo jis.

„Taigi, lietuviai neabejotinai sukiltų prieš bet kokią karinę invaziją“, – samprotavo suomių žurnalistas.

„Lietuva turi daugiau nei septynių šimtmečių laisvės istoriją ir tikrai gins savo laisvę bet kokios agresijos atveju, ką jau įrodė pasipriešinimo sovietams po Antrojo pasaulinio karo metu. Taigi lietuviai neabejotinai sukiltų prieš bet kokią karinę invaziją“, – samprotavo suomių žurnalistas.

„Lietuva atrodo geresnėje pozicijoje nei kitos Baltijos šalys, kurios neskuba sekti jos pavyzdžiu šauktinių klausimu. Analizuojant šį procesą matyčiau galimybę, kad Lietuvos jaunimas, nenorintis atlikti karinės prievolės, tiesiog išvyks gyventi į užsienį. Tai tik dar labiau padidins ir taip įspūdingą darbo migrantų iš Lietuvos skaičių ES. O toks gyventojų praradimas susilpnins ir valstybės saugumo situaciją“, – darė išvadą K.Ranksas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min