Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viena iš Lietuvos baimių – nevirsti Rusijos sausumos koridoriumi į Kaliningrado sritį

Karinis paradas Raudonojoje aikštėje
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Karinis paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuva ruošiasi konfliktui su Rusija. Ir ne tik hibridiniam karui, nes Vilnius rimtai traktuoja karinės operacijos grėsmę, kurios tikslas – atverti sausumos koridorių iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį. Apie tokį pavojų ir kaip Lietuva gintųsi, svarsto Lenkijos naujienų portalas Tvn24.pl.

Išsamiame portalo straipsnyje nagrinėjama, kokiomis formomis gali pasireikšti Rusijos agresija prieš Lietuvą: nuo tradicinės karinės invazijos iki destabilizacijos hibridinio karo metodais tam tikrose teritorijose. Nuo etninės įtampos kurstymo Vilniaus krašte ir Klaipėdoje, nevengiant provokacijų tranzitiniuose traukiniuose į Kaliningradą, iki skalūnų dujų išgavimo sabotažo Tauragės rajone. 

„Dažniau diskutuojama apie Rusijos grėsmes Latvijai ir Estijai, pagrindinį pavojų ten kelia vietos rusų tautinė mažuma. Lietuva, kitaip nei jos šiauriniai kaimynai, neturi problemų dėl didelės grupės gyventojų, neturinčių pilietybės ir tebesinaudojančių Rusijos pasais. Čia pagrindinė problema yra geografinė padėtis – tarp ginklų prifarširuotos Kaliningrado srities ir su Maskva glaudžiai susijusios Baltarusijos“, – rašoma tekste.

Kaip tik dėl to Lietuvos gali laukti išties nemaloni situacija: Rusija puls siekdama užsitikrinti saugų koridorių sausuma tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. „Vilnius ne tik tikisi sąjungininkų paramos, bet ir pats imasi veiksmų, kurie padidintų gynybos potencialą. Ir daro tai nuosekliau, nei Latvija ir Estija. Kalbama ne tik apie kariuomenės reformas ir didėjančias išlaidas gynybai, bet ir apie visuomenės paruošimą karui“, – teigiama Tvn24.pl.

Lietuva, kitaip nei jos šiauriniai kaimynai, neturi problemų dėl didelės grupės gyventojų, neturinčių pilietybės ir tebesinaudojančių Rusijos pasais. Čia pagrindinė problema yra geografinė padėtis – tarp ginklų prifarširuotos Kaliningrado srities ir su Maskva glaudžiai susijusios Baltarusijos, – rašoma Tvn24.pl tekste.

Kaliningrado sritis užima 8,3 tūkst. kv.km, joje gyvena beveik milijonas žmonių. Sausuma iš Rusijos ją galima pasiekti per Baltarusiją ir NATO narę Lietuvą. Tranzito sąlygas numato trumpalaikės sutartys tarp Maskvos ir Vilniaus. Susisiekimas taip pat vyksta jūra, bet kelias ilgas ir karo atveju nepatikimas – palei Baltijos valstybes.

„Šiandien Kaliningrado sritis yra viena didelė karinė zona. Ir vis grėsmingesnė kaimynams“, – įspėja Lenkijos naujienų portalas.

Apie Rusijos ketinimus stiprinti karinę jėgą vakarinėje šalies dalyje ir Kaliningrado srityje Lietuva įspėjo dar 2013 metais savo ataskaitoje apie nacionalinį saugumą. Tačiau įvertinti, kiek naujos ginkluotės čia atgabenta, galima tik apytiksliai – pernai gegužę Rusija vienašališkai sustabdė 2001 m. pasirašytos sutarties su Lietuva galiojimą, pagal kurią buvo teikiama informacija apie ginkluotę.

Baltijske (Piliavoje) dislokuotame Baltijos jūrų laivyne tarnauja 3,5 tūkst. jūrininkų ir per 50 laivų. 2012 metais netoli Pionersko kaimo įrengta radarų stotis „Voronež-DM“, iš kurios kontroliuojama oro erdvė ne tik virš Baltijos jūros ir Šiaurės Europos, bet iš dalies ir virš Azoro salų ir Grenlandijos. Taip pat čia atgabentos raketinės sistemos S-300 ir S-400, pasiekiančios taikinius net už 450 km.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos oro pajėgų repeticija ruošiantis Pergales dienos paradui
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos oro pajėgų repeticija ruošiantis Pergales dienos paradui

Rusija galėtų paralyžiuoti visą Lietuvos oro erdvę, Latvijos pietus ir Lenkijos šiaurę – artimiausių Lietuvos sąjungininkų teritorijas. Jeigu tik norėtų. Kaliningrado srityje jau dislokuotos ir „Iskander“ raketos, galinčios pernešti branduolines galvutes.

Šiandien Kaliningrado sritis yra viena didelė karinė zona. Ir vis grėsmingesnė kaimynams, – įspėja Lenkijos naujienų portalas.

Dar labiau baimintis vadinamojo koridoriaus į Kaliningrado sritį verčia auganti įtampa tarp Rusijos ir Vakarų.

Maskva visada laikė šią savo teritorijos dalį konfrontacijos su Vakarais prieangiu. Kaip tik dėl Kaliningrado srities kalbėta, kad galbūt Baltijos valstybės neturėtų tapti NATO narėmis.

O pačioje Rusijoje pastaruoju metu regionas imtas neretai vadinti „Krymu 2“, suvokiant, kad sausumos kelių nebuvimas gerokai susilpnina srities ekonominį aprūpinimą.

Ieškodami preteksto puolimui rusai tikrai pasinaudotų tranzito į Kaliningrado sritį klausimu. Karo ekspertų nuomone, jeigu Rusija tikrai imtųsi puolimo, dvi pagrindinės kryptys būtų per Nemuną į Klaipėdą, vadinasi, palei jūrą, ir iš Baltarusijos pusės, norint atskirti Lietuvą nuo Lenkijos ir bandant užsitikrinti sausumos kelią į Kaliningradą.

Kaip sakė vienas rusų karo ekspertų Viktoras Miasnikovas, „jeigu bus būtina, Lietuva galėtų lengvai pavirsti koridoriumi tarp Kaliningrado ir pagrindine Rusijos teritorija“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min