Ar tai rekordas, kuriuo verta didžiuotis? Ar verta apie tai kalbėti viešai? Buvęs snaiperis, karo veteranas Dillardas Johnsonas pats sau iškėlė šiuos klausimus ir į juos atsakė savo knygoje. Jis nužudė tiek priešų kaip niekas kitas. Statistiškai žvelgiant, tai „žudikiškiausias karys“. Vyras, kuris pats buvo pašautas ir sunkiai sužeistas, nusprendė apie tarnybą papasakoti memuaruose.
Didžioji dauguma aukų, kaip teigia buvęs specialiųjų pajėgų „Carnivore“ vadas D.Johnsonas, buvo nukauti šaunamuoju ginklu, tačiau dalis nužudyti tiesiog plikomis rankomis arba peilio pagalba. Irake D.Johnsonas tarnavo dukart.
Niekada nesusimąsčiau, apie tikrąjį aukų skaičių. Tai tikrai nėra tai, kuo galima būtų girtis, – sakė D.Johnsonas.
Specialiųjų pajėgų „Carnivore“ pavadinimas reiškia reiškia „mėsos valgytojas“ arba „grobuonis“. Vėliau šis pavadinimas tapo paties kario pravarde. Knyga, tokiu pačiu pavadinimu – „Carnivore“, JAV rinkoje turėtų pasirodyti šią savaitę.
Tikslų nukautų priešų skaičių, kaip pasakoja karys, žino, nes vienas vadų jam nurodė vesti nužudytų asmenų sąrašą.
„Liūdna pripažinti, kad kiekvienas žuvusysis mano žalioje užrašų knygelėje tebuvo brūkšnelis eilutėje, – kalbėdamas su „New York Times“ sakė karys, – Niekada nesusimąsčiau, apie tikrąjį aukų skaičių. Tai tikrai nėra tai, kuo galima būtų girtis“.
Anot „Die Welt“, knygoje yra nemažai vietų, kurios primena pasakojimus apie herojus. Autorius pasakoja, kaip atlaikė 44 Irako tankų ir 20 tūkst. karių ataką arba apie tai, kaip kartą jam priešą teko nužudyti peiliu vien dėl to, kad nesuveikė jo pistoletas.
„Filmuose nuo dūrio auka miršta gana greitai, – rašo D.Johnsonas, – O realiame gyvenime trunka gana ilgai, kol žmogus nukraujuoja. Ir šis tipas anapilin iškeliavo negreit ir nelengvai. Stebėjau jį miršant ir galvojau, kaip beprasmiška. Jis galėjo pasiduoti, tačiau verčiau mirė. Vardan ko? Vardan Saddamo kankinimų?“.
Vaikystės svajonė
Keturių vaikų tėvas prisipažįsta, kad profesijos pasirinkimą nulėmė jo meilė ginklams, kai buvo dar vaikas. „Nuo pat mažumės turėjau talentą šaudyti, – pasakoja iš Kentukio kilęs karys. – Visi mano draugai norėjo tapti astronautais ar gaisrininkais, o mano herojus buvo pagrindinis satyrinių komiksų veikėjas „Seržantas Rockas“.
Dar būdamas paauglys būsimasis snaiperis eidavo su tėvu į medžioklę. Kentukyje pistoletai ir ginklai yra kasdienybė.
„Man buvo 13 metų, kai nušoviau pirmąjį elnią“, – pasakoja jis.
Tiesa, žiniasklaida pažymi, kad kelionės į pirmąjį rimtą mūšio lauką kariui, 21-erių pradėjusiam tarnauti 1986 metais, teko laukti gana ilgai – iki 2003 metų kovo. Besibaigiant antrajai komandiruotei į Iraką, karys buvo paskirtas snaiperiu. Vykdydamas šias pareigas karys nukovė 121 priešą, beje, didžiausias nuotolis iki priešo buvo 750 metrų atstumas. Tiesa, čia geriausiojo titulas atitenka snaiperiui Chrisui Kyle, kuris tarnaudamas snaiperio pareigose suskaičiavo 160 aukų. Šių metų vasarį jis pats buvo nušautas.
Nuo tarnybos kariuomenėje pradžios pareigūnas, dabar jau pasitraukęs į pensiją, pelnė 37 apdovanojimus už drąsą. Profesinę tarnybą jam primena kulka kojoje, kuri po sunkaus sužalojimo taip ir nebuvo ištraukta. Kaip rašo „Die Welt“, kulka – ne didžiausia problema. Vyras kovoja su limfmazgių vėžiu.
Košmarų buvęs karys, regis, nesapnuoja. „Aš žudžiau tik tuomet, kai reikėjo, – sako D.Johnsonas, – Ir esu tikras, kad niekada nenušoviau to, kuris pats nenorėjo nužudyti manęs ar kitų“.
Šiandien karo veteranas dirba šaudmenų bendrovės konsultantu. Šaudyti jis teigia nebenorintis. „Mieliau leidžiu laiką su sūnumi ant banglentės“, – šypteli jis.
