Federalinis Konstitucinis Teismas nutarė, kad bundesvero pajėgos gali būti pasiųstos griežtai nustatytomis sąlygomis, jeigu būtų pradėta ataka, galinti nusinešti daugybės žmonių gyvybių, o šį sprendimą sveikino dauguma vyriausybės narių.
15 iš 16 teisėjų nutarė, kad karių dislokavimas Vokietijos teritorijoje priimtinas tik „katastrofos masto krizių atvejais“, tačiau jokiu būdu ne „reaguojant į grėsmę, kurią kelia demonstrantų minios“.
Kovinių ginklų panaudojimas priimtinas tik kaip paskutinė priemonė. Tokiam žingsniui leidimą galėtų suteikti tik visa federalinė vyriausybė, o ne vienas gynybos ministras.
Vadovaujantis šia nutartimi, būtų neteisėta numušti teroristų užgrobtą keleivinį lėktuvą, jeigu jame būtų civilių, tačiau naikintuvai galėtų mėginti priversti orlaivį nutūpti įspėjamaisiais šūviais.
Priėmus šį sprendimą, Vokietijos pozicija šioje srityje buvo priartinta prie daugumos Europos šalių, įskaitant Italiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, praktikos.
Naujoji nutartis panaikino to paties teismo 2006 metais priimtą priešingą sprendimą ir tapo atsakymu į dviejų iš 16 Vokietijos žemių skundus.
Kovinių ginklų panaudojimas priimtinas tik kaip paskutinė priemonė
Vokietijos vyriausybė mėgino užsitikrinti didesnį lankstumą potencialios teroro atakos atveju po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose, suteikiant didesnį palaikymą policijos pajėgoms.
Tačiau tokiam žingsniui pasipriešino aukščiausiasis teismas, argumentuodamas, kad Vokietijos konstitucija nustato griežtu apribojimus kariuomenės dislokavimui, atsižvelgiant į ginkluotųjų ir sukarintų pajėgų piktnaudžiavimą savo įgaliojimais, valdant nacių režimui.
Vokietijoje iki šiol smarkiai baiminamasi, kad ginkluotosios pajėgos gali būti naudojamos kaip politinės galios įrankis.
Naujasis sprendimas faktiškai išplečia Vokietijos pagrindinio įstatymo 35-ąjį straipsnį, leidžiantį šalyje naudoti kariuomenę tik gamtinių katastrofų arba kitų didelių nelaimių atvejais.
Gynybos ministras Thomas de Maiziere'as ir vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas pasveikino šią nutartį bendrame pranešime.
„Mūsų piliečių saugumo užtikrinimas, ypač ekstremaliais atvejais, yra viena iš svarbiausių mūsų valstybės pareigų“, – pažymėjo ministrai.
Ši teismo nutartis „užpildo teisinę spragą“, pridūrė gynybos reikalų ekspertas Ernstas Reinhardas Beckas, priklausantis valdančiosios konservatyviosios Krikščionių sąjungos parlamentinei frakcijai.
Tačiau teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberg pažymėjo, jog svarbu „atskirti vidinį ir išorinį saugumą“, pridūrusi, kad „ne viskas, kas įmanoma pagal konstituciją, teisinga politiškai“.
Tuo tarpu opozicinė Socialdemokratų partija sveikina teismo nustatytus apribojimus „kraštutinėms priemonėms“, sakė vidaus reikalų ekspertas Michaelis Hartmannas.
Tačiau ultrakairioji Kairės partija perspėjo, jog šis sprendimas „atveria duris tolesniam vidaus reikalų militarizavimui ir paverčia tuščiu vardu demokratines teises“.
Atskirąją nuomonę paskelbęs teisėjas Reinhardas Gaieris sakė, kad teismas žengė per toli ir kad vyriausybė turėtų siekti konstitucijos pataisos, jeigu nori galimybės dislokuoti kariuomenę šalies viduje.
