Lietuviams – pagyroms
Apie Kauno „smetoninės“ architektūros ypatumus ir vertę Kauno tarpukario kultūros ekspertė Jolita Kančienė kalba tik gerai. Pašnekovės teigimu, lietuviai neturėdami nei kvalifikuotų specialistų, nei reikalingų medžiagų, sugebėjo sukurti tokį miesto vaizdą, kokiu galime grožėtis dabar.
Tel Avivą statė viso pasaulio žydai, projektavo garsiausi pasaulio architektai. Lietuva statėsi vien savo jėgomis, – sakė J.Kančienė.
„Kauno tarpukario architektūra yra ypatinga savo pastatų gausa. Be to, laikinosios sostinės laikotarpis buvo kurtas sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Vis dėlto Lietuva yra žemės ūkio, o ne statybinių industrijų šalis. Statybos industrija ir medžiagos šalyje buvo labai atsilikusios. Trūko medžiagų, pavyzdžiui, betono, metalo. Viskas būdavo importuojama iš užsienio“, – pasakojo J.Kančienė.
Pašnekovė pridūrė, kad tuo metu taip pat buvo jaučiamas didelis architektūros ir statybos specialistų stygius. Ne paslaptis, kad tarpukariu kitose šalyse ekonomika buvo geriau išsivysčiusi nei Lietuvoje. Būtent tai ir lėmė, kad Lietuva rėmėsi tik savo resursais ir specialistais.
„Kauną statę specialistai beveik visi buvo vietiniai“, – pridūrė pašnekovė.
Panašumai su Tel Avivu
Šio miesto unikalumą, įvairumą, vertingumą Kauno tarpukario kultūros ekspertė J.Kančienė palygino su Izraelio sostine Tel Avivui. Vis dėlto čia pašnekovė įžvelgia Kauno privalumų prieš minėtąjį miestą.
„Koncentraciją, tokių pastatų gausą būtų galima palyginti su Tel Avivu, kuris 2003 m. buvo įtrauktas į UNESCO. Kai Tel Avivas buvo kuriamas ir gavo 1921 metais miesto statusą, prasidėjo spartus jo vyksmas. Tačiau Tel Avivą statė viso pasaulio žydai, projektavo garsiausi pasaulio architektai. Lietuva statėsi vien savo jėgomis“, – sakė J.Kančienė.
