Pietų Korėjos režisieriaus Kimo Jee-woono siaubo trileris „Aš regėjau šėtoną“ (I Saw the Devil) tapo pirmuoju filmu šalies istorijoje, kurio dalis scenų buvo uždraustos P.Korėjoje.
Tai filmas apie nevaldomą troškimą atkeršyti ir priversti kentėti. Skriaudėjo nužudymas keršto ištroškusiojo akyse tėra švelni bausmė, kurios nepakanka. Įtampos kupina juosta pasakoja apie specialųjį agentą, netekusį savo mylimosios, tapusios serijinio žudiko auka. Vyras nusprendžia savo skausmą numalšinti atkeršydamas maniakui pačiais žiauriausiais būdais, matytais kino ekranuose, priversdamas žudiką pajusti tai, ką teko ištverti jo išniekintoms aukoms.
Vis dėlto trileris „Aš regėjau šėtoną“ žiūrovams sukels ne tik šoką, siaubą ar pasišlykštėjimą. Režisierius Kimas Jee-woonas, garsėjantis talentu unikaliai apjungti skirtingus žanrus, šiame filme nevengia ir humoro elementų.
„Juk mūsų pačių gyvenimai niekada nėra vien tik rimti ir tamsūs. Juose gausu ironiškų, netikėtų momentų, kurie nutinka kasdieniniame gyvenime“, – sakė režisierius iš Pietų Korėjos.
Kitas ne mažiau sukrečiantis „Vidurnakčio seansų“ filmas – „Snoutaunas“ (Snowtown). Tikrais faktais paremta juosta apie žiauriausią serijinį žudiką Australijos istorijoje – Džoną Buntingą. Itin tikroviškai atkuriama šalį šokiravusi istorija apie Snoutaune gyvenusį ir vienuolika žmonių žiauriai nužudžiusį maniaką, į kurio pinkles įsivelia ir nieko nenutuokiantis šešiolikmetis Džeimis.
Siekdamas išlaikyti kiek įmanoma daugiau autentiškumo, filmo režisierius Justinas Kurzelis, kilęs iš tos pačios vietovės Australijoje, kur 1992-1999 vyko žmogžudystės, filmavimams pasirinko tą patį liūdnai pagarsėjusį Snoutauną. O ir vaidmenis jame kūrė ne profesionalūs aktoriai, bet vietiniai gyventojai, prieš daug metų patys išgyvenę filme vaizduojamus įvykius bei pažinoję jų dalyvius. Vienintelis profesionalus aktorius Danielis Hensshallas, ruošdamasis vaidmeniui, net aštuonias savaites gyveno toje bendruomenėje, leido laiką su vietiniais, kad galėtų geriau suprasti mažo miestelio tragediją.
Kūrėjams pavyko šiurpą keliančią istoriją atkurti tikroviškai ir itin jautriai. Adelaidoje, kurios bendruomenė šių įvykių buvo sukrėsta labiausiai Australijoje, filmas sulaukė didžiulio palaikymo bei pelnė Žiūrovų prizą.
Dar vienas „Kino pavasario“ pasiūlymas pasirinkusiems naktinį kino seansą – tikrą sensaciją sukėlęs Honkongo režisieriaus Christopherio Suno trimatis erotinis filmas „Ekstremali ekstazė 3D“ (3-D Sex and Zen: Extreme Ecstazy). Nors dėl itin atvirų sekso scenų filmo originalą įvairiose šalyse teko cenzūruoti, o Kinijoje jis apskritai buvo uždraustas, „Kino pavasario“ žiūrovai turės galimybę pamatyti cenzūros nepaliestą originalią filmo versiją.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas, aktorius Hiro Hayana pasakojo, jog filmuotis pirmajame savo erotiniame filme buvo tikras iššūkis. Tačiau vyras mielai prisimena sceną, kurioje jo herojus turėjo patenkinti šimtą moterų. „Jaučiausi kaip viso pasaulio karalius“, – prisipažino H.Hayana.
Nors daugelio manymu, „Ekstremali ekstazė 3D“ – filmas vyrams, režisierius Christopheris Sunas pabrėžia, jog filmavimo metu jie nuolat galvojo apie moteriškąją auditoriją. Be to, anot kūrėjo, pagrindinė jo skandalingosios juostos idėja – tikra meilė visuomet aukščiau už geismą.
