TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Įspūdžiai iš „Kino pavasario“: savigraužos mutacijos arba Rūpintojėlis remixed

Filmas „Sunku būti geram“
Kadras iš filmo / Filmas „Sunku būti geram“
Šaltinis: 15min
0
A A

Jeigu save grauži – atsimink, kad skaniausia vieta yra alkūnė. Aišku, būtų racionalu prikąsti apatinę lūpą ir pažiūrėti iš padilbų, taip, kad kitam „Bacardi“ iš rankų iškristų, tačiau nuolat kartojami veiksmai suteikia nusiraminimą ir tvarkos pojūtį.

Kodėl bosniai kine man atrodo artimesni ir suprantamesni nei lietuviai? Nesu iš tų, kurie Lietuvos vėliavą, kaip kokia nors Ginta Gaivenytė, vertina pagal grožį: kas čia per spalvos, mes iš šiaurės, panašu į Afrikos, Karibų.

Jeigu kam nors nepatinka Lietuvos vėliava, problemą galima išspręsti įsidedant silikoninius implantus į krūtis ar blauzdas, susiknežinant nosį ar nusidepiliavus pažastis. Pasaulis iškart gražesnis. Aš netgi sugebu vertinti lietuvišką rūbą ir batą kaip puikiausiai reprezentuojantį rūbo ar bato idėją. Jie tokie be skiriamųjų požymių.

Tad kur ta jūsų paslaptis? Ar tai reiškia, kad aš blogas, paksistas, Graužinienės pakalikas, trupinio aukso vergas, SMS maratono bėgikas? Ar tai rodo mano plačią ir svetingą sielą? „Sunku būti geram“ veikia iš purvo į šviesą lipantis taksistas, besikaunantis dėl savo sūnaus gerovės, bosnių kalboje aš negirdžiu nuo realybės nutolusios Lietuvos kino kalbos, nematau žgutiškų personažų.

Galbūt jis užkliudo mano seną svajonę dirbti taksistu, žinoti visas gatves, viena ausim klausyti apie kitų gyvenimus, meilės ir nusikaltimų dramas, nuolat gyventi mieste, būti neatskiriama jo dalimi? Lietuvos kinas mane nuvylė, nuvylė, nuvylė, taip niekada ir nepalietė jokių mano sielos akordų, nepriartėjo prie mano realybės, o Sarajevo taksisto problemos asmeniškos, tačiau kartu ir globalios. O, atrodo, katalikai, ne animistai, grožio ir baroko vergai, popiežių žino, pasaulio matę. Galbūt mums tiesiog neduota.

Po „Žguto“ peržiūros konkursinė programa dvokė pelėsiais ir pavojumi sveikatai. Po vakar dienos ji atrodo kaip turinti perspektyvos. Kitame bulgarų filme – „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ – puiki avarijos scena, gal šiek tiek gaila vargšo žūvančio vairuotojo, tačiau koks detalumas! Tiesa, tai už vokiečių pinigus, Vokietijoje, vokiškai, tačiau per Bulgarijos istorijos perspektyvą, komunistinius skaudulius, šiųdienybės užgyvenas, gal kiek banaliai, neužakcentuojant kai kurių svarbių siužeto vingių – senelio dingimo į užkadrę – tačiau žiūrimai.

(Autoriaus kalba netaisyta)

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min