L.Vaitekenė puikiai prisimena liepos 15-osios naktį. Brožynų gatvės devynaukštyje gyvenanti moteris po vidurnakčio pabudo, kai ant veido ėmė lašėti vanduo.
„Staigiai pašokau – lauke stipriai lijo, o vanduo ėmė tekėti iš lempos. Nubėgau į koridorių, o ten jau vanduo tekėjo siena“, – pasakojo devintame aukšte gyvenanti moteris.
Ji bandė lipti ant stogo, žiūrėti, kas vyksta. Tačiau rakto neturėjo nei ji, nei kaimynai. „Apie 2 valandą nakties atvyko vyrai iš Avarinės tarnybos. Jie greitai užlipo ant stogo, paaiškėjo, kad buvo užsikimšę vandens nuotekų vamzdynai, vanduo ėmė skverbtis pro nesandarias siūles. Greitai išvalė ir vanduo nutekėjo“, – pasakojo pašnekovė.
Namuose jai permirko linoleumas, tapetai.
„Nuostoliai siekė 200 eurų. Juos patyriau, nes namą administruojanti įmonė nevalė nuotekų vamzdžių. Kreipiausi, kad man grąžintų. Gi yra kaupiamieji fondai, pinigų turi, tačiau negali sumokėti gyventojui“, – piktinosi moteris.
Daugiabutį administruojančios bendrijos „Smiltelė“ vadovas Žimantas Poškus teigė, kad bendrijai apmokėti gyventojos patirtus nuostolius reikštų, kad už aplietą butą moka kaimynai.
„Fondas yra namo tvarkymui. Nėra buvę atvejų, kad būtų tvarkomas kieno nors butas. Negirdėjau dar tokio dalyko. Tam yra draudimas, o ji jo neturėjo. Liūtys būna, juk ir gatvės užsikemša, gamtos nenuspėsi“, – aiškino jis.
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis teigė, kad gyventojai pirmiausiai patys turi rūpintis savo būstu ir pagalvoti apie draudimą. „Bet jei jau nutiko tokia nelaimė, negalima ateiti ir sakyti: duokite man 200 eurų. Turi būti dokumentai, ekspertų vertinimai“, – aiškino jis.
Pietinėje miesto dalyje daugiabučius administruojančios „Smiltelės“ vadovas Ž.Poškus teigė, kad senuose daugiabučiuose retas kuris ryžtasi apsidrausti būstą.
„Šitiek metų gyvenu čia, nieko panašaus nebuvo. Draudimo neprireikė“ , – apgailestavo L.Vaitekenė.
