„Europa pasirengusi žymiai padidinti savo gynybos išlaidas“, – pareiškė ji Briuselyje, pabrėždama, kad tai būtina norint paremti Ukrainą ir „siekiant ilgalaikio tikslo – prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo pačių Europos saugumą“.
ES lyderiai renkasi aptarti siūlomą paketą skubiai sušauktame viršūnių susitikime. Tokia skuba atspindi didėjantį nerimą visoje Europoje, kad žemynas dar nėra visiškai pasirengęs atremti Vladimiro Putino revanšistinės Rusijos keliamos grėsmės.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tęsiasi jau ketvirtus metus. Kremlius toliau eskaluoja savo hibridinį karą prieš Vakarus. Vis labiau nuogąstaujama, kad jei Rusijos nepavyks sustabdyti Ukrainoje, Maskva bandys pasinaudoti neaiškia JAV pozicija, siekdama išplėsti savo agresiją prieš pažeidžiamą Europą.
Šioje sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje Europos lyderiai privalo rasti politinės valios paversti neseniai išsakytus ketinimus drąsia politika. Žemyno saugumui užtikrinti reikės mažiau panikos ir daugiau ryžto. Geros naujienos yra tai, kad bent jau teoriškai Europa turi išteklių apsiginti ir remti Ukrainą prieš Rusiją.
Ekonominis atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra itin didelis. 2024 m. visų ES valstybių narių bendras BVP siekė 19 trln. dolerių, gerokai viršydamas maždaug 2 trln. dolerių Rusijos ekonomiką.
