Perfrazuodami vieną nešvankų anekdotą apie Petriuką galėtume pasakyti, kad nors Žemė apvali, apgauti mus mėgina ant kiekvieno kampo.
Tokią mintį sukėlė vienos vilnietės pasakojimas, kiek finansinių spąstų jos tykojo per vieną valandą, sostinėje po darbo nusprendus šio bei to įsigyti ir susitvarkyti kai kuriuos reikalus.
Žinome, kad prekės ir paslaugos kainuoja ne tiek, kiek jos vertos, o kiek esame pasirengę už jas mokėti. Ir apskritai, verslumas, mokėjimas užsidirbti pinigų – pagirtinas.
Tačiau daugelis atvejų, kai Lietuvoje už viską permokame litą po lito, priverčia ironiškai išsišiepti, o neretai sukelia ir pagrįstą įtūžį.
Pavojai „pašte“ ir vaistinėje
Taigi, vilnietės įspūdžiai skambėjo maždaug taip:
Pirmiausia man reikėjo išsiųsti kalėdinius sveikinimus. Prekybos centre apsidžiaugiau pamačiusi „Vilniaus pašto“ skyrių. Džiaugsmas dingo, kai manęs paprašė apmokėti sąskaitą.
Labai greitai supratau, kad kurjerių kontora neturi nieko bendra su „Lietuvos paštu“ ir jo kainodara, nors pavadinimas ir logotipo stilius atviliojo mane čia kaip į tradicinės paštininkų bendrovės filialą.
 |
| Martyno Siruso/adfoto nuotr./„Pelenė 2011“ |
Po to man reikėjo į vaistinę, kur jau buvau budresnė. Niekada nestebina, jei to pačio produkto kainos skiriasi 1–2 litais skirtingose vietose, bet šįkart buvau pritrenkta. „Eurovaistinėje“ vyko „Iwostin“ kosmetikos akcija – su „Medaus kortele“ pienelį veidui įsigijau už 21 Lt, kai įprastinė kaina – 27 Lt.
Netrukus teko užsukti į „Gintarinę vaistinę“, kurioje „Iwostin“ produktų kainos buvo tokios pačios kaip „Eurovaistinėje“ be akcijų.
Tą pačią dieną apsilankiau ir „Šeimos vaistinėje“, kurioje visa „Iwostin“ kosmetika kainavo dar pigiau nei „Eurovaistinėje“ akcijos metu – minėtas pienelis, tonikas veidui – po 20 Lt, veido prausiklis – apie 33 Lt („Eurovaistinėje“ akcijinis kainavo apie 44 Lt).
O kadangi tuo metu „Šeimos vaistinėje“ galiojo 25 proc. nuolaida visai kosmetikai, tai, pavyzdžiui, tą patį pienelį galėjau įsigyti maždaug už 15 Lt...
Tai 90 ar vis dėlto 30 litų?!
Pagauta kovos dėl taip įžūliai išviliojamų litų azarto, mano pašnekovė pasakojo prieš metus su draugėmis atradusi amerikietišką mineralinę kosmetiką svetainėje www.everydayminerals.com.
Pirkdamos tiesiogiai iš JAV, vilnietės visuomet rasdavo gerų akcijų, nukainojimų, visada gaudavo mėginukų išbandyti kitas prekes. Darydamos bendrus užsakymus dalindavosi siuntimo ir išmuitinimo išlaidas. Džiūgavo išsiaiškinusios, kad siunčiantis prekių už ne daugiau kaip 75 Lt, galima siųstis paprastu paštu (nereikia išmuitinti) ir tai kainavo tik apie 5 Lt, be to, nereikėdavo leisti valandų muitinėje.
Tačiau lietuviai ir šioje vietoje pademonstravo pagirtiną verslumą. Užuodę, kas yra perkama (tą lengva išsiaiškinti šiek tiek panaršius „supermamoj“), šįmet įkūrė lietuvišką puslapį www.everydayminerals.lt.
Aišku, kaip ir galima buvo tikėtis, tiesioginį siuntimą iš Amerikos pardavėjai užblokavo.
Ką gi, patikrinkime, ką mums siūlo lietuvaičiai.
Pirmas pastebėjimas: kai amerikiečių puslapyje vyko akcija rinkiniui „3 akių šešėlių teptukai + šešėliai“, tai kainavo apie 22 Lt.
Lietuvoje tuo metu irgi vyko „akcija” – buvo išpardavinėjami tie patys akių šešėlių teptukai. Kainos VIENO šepetėlio svyravo taip: pradinė kaina įrašyta 22–23 Lt ir nuleista „net“ 1 Lt!
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Doleriai |
Tai sudėjus visą akcijinį amerikietišką rinkinį, Lietuvoje jo kaina tapo apie 90 Lt!
Nesusižavėjusi tokia akcija, moteris susisiekė su giminaite JAV ir per šią tarpininkę parsisiuntė visą minėtą rinkinį už 30 Lt!
Antras pastebėjimas: kiekvieną kartą užsisakydamas iš JAV gauni 5 mėginukus panašių atspalvių pudros (iš viso apie 5 g) nemokamai. O štai lietuvaičiai tuos pačius mėginukus (1 g) pardavinėja po 9 Lt!
Čia Lietuva...
Panašių istorijų su konkrečiomis kainomis ir firmų pavadinimais tikriausiai galėtų papasakoti kiekvienas iš mūsų.
Šimtus litų išleidžiančius pirkėjus lipdukus rinkti raginantys prekybos tinklai siūlo su „didžiule nuolaida“ įsigyti įvairių prekių, kurių ir kitur už normalią kainą galima rasti be jokių ilgalaikių žaidimų.
Nepateisinu šešėlinės ekonomikos, bet kiekvienam lietuviui, žinančiam, kur šiuo sunkmečiu galima už sąžiningą kainą įsigyti jo šeimai reikalingų dalykų, drąsiai paspausčiau ranką.
Pigių skrydžių bendrovės prekiauja bilietais, pavyzdžiui, „nuo 29 Lt“, kurie, nežinant kai kurių gudrybių ir sumokėjus visus kortelės aptarnavimo bei bagažo mokesčius, gali pabrangti 3–4 kartus.
Pastaruoju metu išpopuliarėjusios prekių ir paslaugų „už pusę kainos“ interneto svetainės neretai taip pat leidžia sau nubraukti ne tikrąją, o kone dvigubai užkeltą kainą.
Gyvename šalyje, kurioje net už tylintį radijo tašką sugebama kiekvieną mėnesį rinkti 5 litų abonentinį mokestį.
Degalų pardavėjai mūsų šalyje, pasaulinėse rinkose naftai atpigus, pvz., 7 procentais, teikiasi „nudžiuginti“ vairuotojus 5 centų (kiek daugiau nei 1 proc.) už litrą nuolaidomis.
Lietuviškų maisto produktų pardavėjai geba Lenkijos mažmenininkams pasiūlyti tokias kainas, kad kasdienius produktus lietuviui labiau apsimoka pirkti ne arčiau namų esančioje krautuvėje, kur esą renkasi praktiški žmonės ir kur apie viską pagalvota, o kaimyninėje šalyje.
Ar verta tuomet stebėtis, kad degalus, rūkalus, vaistus dažnas iš mūsų perka kontrabandinius, mokėdamas ženkliai, kartais net iki 4–5 kartus pigiau?
Nepateisinu šešėlinės ekonomikos, bet kiekvienam lietuviui, žinančiam, kur šiuo sunkmečiu galima už sąžiningą kainą įsigyti jo šeimai reikalingų dalykų, tvirtai paspausčiau ranką.
Turtingi skaičiuoja kiekvieną litą
Kaip rašo praėjusią savaitę 15min.lt spausdinto komentaro autorė Vitalija Kolisova, du trečdaliai suaugusiųjų nesugeba tinkamai valdyti savo lėšų, todėl jiems būtina mokytis finansų tvarkymo pagrindų, ugdyti gebėjimą atsispirti pagundoms ir stiprinti valią nepasiduoti emocijoms.
Domėtis tuo galima pradėti nuo kiekvieno išleidžiamo lito. Kiekvienas vilnietis ir sostinės svečias turėtų žinoti, kad mero įsakymu atiduoti litą elgetaujančiajam Vilniuje yra draudžiama. O štai už kiekvieną litą, kurį iš mūsų ant kiekvieno kampo yra pasirengę išvilioti gudragalviai komersantai, esame atsakingi tik mes patys. Sakoma, turtingieji skaičiuoja kiekvieną litą. Todėl, matyt, ir turtingi.
O ir milijonų svilėsiais atsiduodančių snoriškų istorijų finansiškai raštingų žmonių valstybėje, tikėtina, būtų mažiau.
