 |
Pasak šio įtakingo tarptautinio naftos rinkos sergėtojo, atoslūgį iš esmės lemia sumažėjusi geopolitinė įtampa – bene pagrindinė aukštų naftos kainų kaltininkė pastaraisiais metais. Įsiplieskusias aistras rinkoje taip pat slopina JAV bei jos sąjungininkių siunčiami signalai apie tai, kad jos gali vartojimui vienu metu atverti strateginius naftos rezervus.
Kita gera žinia „juodojo aukso“ rinkos žaidėjams atėjo iš Stambulo, kur praėjusį savaitgalį net dešimt valandų posėdžiavo Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių vadovai. Sužibo viltis, kad karinio konflikto gali būti išvengta.
Kad ir kaip norėtųsi, vieną mėnesį fiksuoto pasiūlos perviršio ir pirmųjų kregždžių sprendžiant konfliktą su Iranu nepakanka naftos pigimo pradžiai skelbti.
Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – galimybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasaulį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos. Laisvų naftos gavybos pajėgumų nėra tiek daug, kad sutrikimas bet kurioje naftą tiekiančioje šalyje praslystų pro rinkos dalyvių ausis. Galų gale ir pasaulio centriniai bankai neskuba užsukti pigių pinigų čiaupų, kurie netiesiogiai neleidžia naftos kainoms judėti žemyn.
Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – galimybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasaulį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos.
Menka paguoda Lietuvos degalų vartotojams ir vietinių valdžios „mesijų“ sprendimas pradėti svarstyti siūlymą sumažinti benzino akcizą iki minimalios ES leidžiamos ribos.
Šiuo metu degalų pardavėjų antkainis yra susitraukęs iki seniai regėto lygio, todėl naivu būtų tikėtis, kad jie puls nurėžti mažmenines benzino kainas visa sumažinto akcizo apimtimi. Jeigu benzinas dėl mažesnio akcizo kiek ir atpigtų, tai būtų vienkartinis kainos sumažėjimas.
Viešai trimituodami siekį apsaugoti tautiečius nuo astronomiškai aukštų pasaulinių naftos kainų, kurių kontroliuoti negali, valdžios „protai“ kažkodėl pamiršo, jog akcizas – absoliutaus dydžio, o ne procentinio tarifo mokestis (pagal naująjį įstatymo projektą, akcizas benzinui turėtų būti mažinamas nuo 1 500 Lt iki 1 240 Lt už 1 000 litrų). Tai reiškia, kad sumažinus akcizą, benzino kaina mūsų degalinėse jautriau reaguotų į pasaulinės naftos rinkos pokyčius.
Viltis sulaukti pigesnių degalų galutinai sugniuždė Europos komisaro A.Šemetos užmojai apmokestinti juos pagal išmetamų teršalų kiekį. Įgyvendinus šį siūlymą, ne tik Lietuvai, bet ir visam braškančiam senojo žemyno ūkiui tektų sukti galvą, kaip atlaikyti gerokai pabrangusių degalų šoką.
Gaila, kad botagu, o ne skatinamosiomis priemonėmis eurokomisaras iš Lietuvos verčia mus susimąstyti apie investicijas į degalus taupančius automobilius, persėdimą ant dviračio ar į viešąjį transportą, ar tiesiog kelionę pėsčiomis.
Daugelis tai jau greičiausiai padarėme ir be Briuselio veikėjų raginimų. Juk degalai brangsta jau seniai, o pigimo prošvaistės ir lieka tik prošvaistėmis.
