Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 15d. 09:31

Alvydas Nikžentaitis: Ar lietuvių kalba yra vienintelis tautines bendrijas integruojantis faktorius?

Alvydas Nikžentaitis Pasisakyti šiuo klausimu mane paskatino Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Audronio Ažubalio įstatymo pataisa, numatanti didinti lietuvių kalba dėstomų pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose ir šia tema kilusi diskusija. Įstatymo pataisa, kaip ir pati diskusija, pasirodė nelabai vykusi ir nevisai į temą. Kodėl?

Visų pirma dėl to, kad priemonės buvo supainiotos su tikslais. Kalbant apie lietuvių kalbos mokėjimą tarp ne etninių lietuvių niekas nesiginčijo, jog geresnis kalbos mokėjimas yra svarbus raktas į integraciją. Šis dažnokai diskusijoje pasikartojantis teiginys parodo, kad pagrindinis naujosios įstatymo pataisos tikslas tarsi yra palengvinti tautinių bendrijų narių integraciją Lietuvoje. Tačiau ar kalba yra vienintelis bendruomenes integruojantis faktorius, o svarbiausia – ar pakankamai veiksmingas?

Nuo 1990 m. situacija pasikeitė

Istorikas net ir kalbėdamas apie dabartį, remiasi istoriniais argumentais. Nevengsiu jų ir aš. Pirmiausia reikia pažymėti, kad lyginant Lietuvos situaciją 1990 m. ir 2018 m. pastebime didžiulius ir teigiamus pokyčius tautinių mažumų integracijos srityje. Kaip rodo įvairūs statistiniai duomenys ir mano kaip piliečio pastebėjimai, didžioji dauguma tautinių mažumų atstovų iki 40 metų lietuvių kalbą moka pakankamai gerai.

Tačiau ar kalba yra vienintelis bendruomenes integruojantis faktorius, o svarbiausia – ar pakankamai veiksmingas?

Per 28 metus iš esmės didžioji dauguma Lietuvoje gyvenančių lenkų ir rusų tapo bent jau dvikalbiais. Tačiau pastebėtinas kitas paradoksas. 2016 m. apklausos duomenys parodė, kad beveik 73 proc. tautinių mažumų atstovų patinka Rusijos prezidentas Putinas, tačiau beveik 65 proc. respondentų buvo pasirengę ginti Lietuvą nuo užsienio priešų.

Nors tarp lietuviškas mokyklas lankančių ir jas baigusių asmenų lojalumo šaliai procentas didesnis, tačiau tie skirtumai nėra labai dideli. Apibendrinant pirmąją pasisakymo dalį, galima konstatuoti, kad lietuvių ir nelietuvių nuostatos šalies gynimo atžvilgiu labai drastiškai nesiskiria, tačiau labai skiriasi kai kurios pamatinės vertybės.

Lituanizuoti nebandyta

Verta pastebėti, kad išskyrus 2010 m. priimtą diskriminacinį tautinių mažumų atžvilgiu įstatymą, Lietuvos valstybė lig šiol neforsavo šios gyventojų grupės lituanizavimo politikos. Žinant bendrąsias beveik 30 metų tendencijas, galima būtų nieko nekeisti tautinių mažumų politikoje. Aišku, tuo atveju, jeigu mus tenkina tokie etninių ir ne etninių lietuvių vertybių skirtumai.

Tautinių mažumų politika privalo atsižvelgti į skirtingų žmonių psichologinius aspektus, kitos grupės jautrumus.

Aktyvinama tautinių bendrijų ar kitų kitokių grupių atstovų integracijos politika ne visada duoda teigiamų rezultatų. Prisiminkime Klaipėdos kraštą tarpukariu. Nors nemaža šio krašto gyventojų buvo lietuviakalbiai, nepagarba jų religinėms pažiūroms, jiems kaip žmonėms, nematant didlietuvių ir mažlietuvių kultūrinių skirtumų, bei dirbtinės kliūtys jų socialinei karjerai lėmė, kad po 1923 m. šio svarbaus Lietuvai krašto lietuviakalbiai rėmė vokiškas, o vėliau ir nacionalsocialistines partijas. Tai ypač palengvino Hitleriui 1938 m. aneksuoti šį kraštą ir į jį įjungti į Vokietijos reichą.

Tautinių mažumų politika privalo atsižvelgti į skirtingų žmonių psichologinius aspektus, kitos grupės jautrumus. Pagreitintas kitokios tautinės grupės integracinės politikos forsavimas gali sukelti nepageidaujamas psichologines traumas, kurios tautinių bendrijų atstovus gali įstumti į valstybės priešų gretas. Leiskite šį teiginį pagrįsti vienu Vydūno gyvenimo epizodu, kuris jį, galima sakyti, padarė nuosekliu kovotoju už lietuvių teises Rytų Prūsijoje.

Kaip žinia, Vydūnas gimė šeimoje, kurioje abu tėvai kalbėjo lietuviškai ir jis nuo vaikystės augo dvikalbis. Kartą jis su motina buvo pakviestas į svečius pas savo vokiečius kaimynas. Vaikas tuomet prašė mamos jų akivaizdoje nekalbėti su juo lietuviškai. Mama, matyt užsimiršusi, Vydūną prakalbino lietuviškai. Vaikas pradėjo verkti. Kaimynams dar nusistebėjus, ko jie čia lietuviškai kalba, po šio nutikimo apsisprendė būti lietuvių teisių gynėju. Šį pažadą, kaip mes žinome, jis įgyvendino.

Pagarba kito kalbai

Kalbininkai jau senai yra pastebėję, kad egzistuoja tokie reiškiniai kaip kalbų prestižas, pagarba kito kalbai. Forsuojama integracinė politika dažnai į tokius niuansus neatsižvelgia ir gauna priešingą nei laukiamas rezultatas.

Kalbininkai jau senai yra pastebėję, kad egzistuoja tokie reiškiniai kaip kalbų prestižas, pagarba kito kalbai.

Gerai žinoma, kad kiekvienos modernios tautos tapatybė susideda iš dviejų dalių: kalbinės ir bendrakultūrinės tradicijos, be to, svarbų vaidmenį tautinės bendrijos saviintegracijoje vaidina bendros praeities pojūtis. Šios dvi sudedamosios dalys net ir toje pačioje tautoje, kaip ir skirtingose tautinėse bendrijose, vaidina skirtingą reikšmę. Galima tik apgailestauti, kad lietuviškoje tapatybėje dominuoja kalbinis nacionalizmas, nes istorinis nacionalizmas teikia daugiau galimybių pilietiškumui ugdyti.

Šį teiginį iliustruoja kaimyninių šalių pavyzdžiai. Prieš keletą metų Baltarusijoje atlikti tyrimai parodė kiek nelauktus rezultatus. Pasirodo, labiau prieš integraciją su Rusija pasisako rusakalbių baltarusių dalis. Jie, beje, dažniau save sieja su LDK palikimu nei baltarusakalbiai baltarusiai. Panašus fenomenas matomas šiandieninėje Ukrainoje. Nors ten nebuvo atlikta panašių tyrimų, tačiau labai daug rusakalbių dalyvauja kare prieš Rusiją. Verta įsidėmėti ir tai, kad darbinė kalba fronto linijoje su Rusija yra rusų, o ne ukrainiečių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis

Verta pažymėti, kad bendros praeities pojūtis yra jungiančioji grandis (nors, deja, dar gana silpna) tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų. Kaip parodė Helsinkyje disertaciją rengiančios vienos lietuvių autorės atliktas tyrimas, bent dalis Lietuvos lenkų laiko save tiesioginiais LDK palikuonimis, dalis šios grupės narių netgi smerkia Vilniaus okupaciją 1920 m. Jų manymu, Vilnius niekados lig tol nebuvo Lenkijos dalis, dėl to lenkams iš Varšuvos čia nederėjo kišti savo nosies.

LDK praeities reikšmė

LDK praeitis galėtų tapti jungiančia grandimi ne tik tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tačiau tarp lietuvių ir mūsų šalyje gyvenančių baltarusių.

Jungiančiąja grandimi gali tapti ir skaudžios XX a. tragedijos. Prieš keletą metų Šalčininkuose apsilankius „Misija Sibiras“ dalyviams, jų draugu tapo vietinis kunigas, šiaip jau atvirais neprijaučiantis lietuviams. Istorinės praeities segmentas tokiu būdu galėtų būti sėkmingiau naudojamas tautinių mažumų integracijai.

Paskutiniais metais kai kurios visuomeninių organizacijų iniciatyvos parodė dar vieną efektyvų bendravimo su tautinėmis bendrijomis būdą. Dokumentinių filmų ciklas apie tautinių mažumų šeimose auginamus vaikus, jiems patiems aktyviai dalyvaujant tų filmų kūrime, atliko ne tik svarbią šviečiamąją funkciją, tačiau ir parodė tautinių mažumų bendruomenei, kad jų patirtis gali būti svarbi visai Lietuvai. Šis projektas išryškino moderatorių iš lietuvių daugumos svarbą, kalbantis skirtingos etninės kilmės Lietuvos piliečiams. Tai buvo ryškus signalas bendrauti lig šiol dar uždaruose getuose gyvenantiems etniniams lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

Prieš keletą metų Šalčininkuose apsilankius „Misija Sibiras“ dalyviams, jų draugu tapo vietinis kunigas, šiaip jau atvirais neprijaučiantis lietuviams.

Taigi, man atrodo, kad bendros praeities pojūčio akcentavimas, dialogo tarp daugumos ir mažumos pačioje Lietuvoje skatinimas būtų veiksmingesnės priemonės, nei naujomis įstatymo pataisomis forsuojama kalbinė mažumų asimiliacija.

Laikas pagalvoti apie imigrantus

Teorinių galimybių tautinių mažumų integracijai apžvalga parodė, jog be asimiliacijos esama ir kitų elgsenos su tautinėmis mažumomis priemonių. Lietuva yra sukūrusi ir reikalingus tam instrumentus. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarsi ir turėtų būti ta institucija, kuri formuotų ir vykdytų tautinių mažumų integracijos politiką. Prieš kelis metus pradėtas mokinių dialogo skatinimo projektas, akcentuojant tautinių mažumų mokyklas, parodė, kad jis gali sėkmingai su tokiomis funkcijomis susidoroti.

Tačiau reikia pripažinti, kad departamentui stinga ne tik finansinių resursų, bet ir intelektualinio potencialo. Labai pasigendama šio departamento bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija ruošiant naujus istorijos vadovėlius tautinėms mažumoms. Faktiškai nėra naudojamas ir Kultūros ministerijos potencialas ir jos valdomi resursai. Paradoksalu, kad Lietuvoje nėra profesionalaus lenkų teatro, o užsienyje pristatoma beveik išimtinai etninių lietuvių kūrybiniai pasiekimai. Tai nėra kritika pačiam departamentui.

Kasmet didėjanti migracija į Lietuvą nenumaldomai formuoja dar vieną naują iššūkį: svetimšalių integracija.

Politikos tautinių atžvilgiu nebuvimas Lietuvoje lėmė, kad šis departamentas niekam labai nerūpi ir veikia tik dėl to, kad Vyriausybėje manoma, kad tokia institucija Lietuvai yra reikalinga. Tokį požiūrį laikas keisti. Atrodytų, atėjo pats laikas kurti nacionalinę strategiją šiai problemai spręsti. Jos sukūrimas ir įgyvendinimas būtų svarbus ir Lietuvos saugumui. Šiandien galbūt nevertėtų labai diskutuoti apie tai, verta ar ne artimiausioje ateityje skirti 2,5 proc. krašto gynybai. Žymiai svarbiau išplėsti nacionalinio saugumo sąvokos supratimą. Mano galva, civilizuotos elgsenos su tautinių mažumų atstovais, neatimant galimybių iš jų puoselėti savo kultūrą, modelio sukūrimas yra svarbi nacionalinio saugumo dalis.

Kasmet didėjanti migracija į Lietuvą nenumaldomai formuoja dar vieną naują iššūkį: svetimšalių integracija. Tautinių mažumų integravimo modelis bei infrastruktūra, žinant migracijos į Lietuvą kryptis, galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, sprendžiant ir tas netolimos ateities problemas. Apie tai Lietuvoje kol kas niekas net nediskutuoja.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus Lietuvoje: „Galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“

Popiežiaus vizitas Aktualu

Svarbios maldos vietos Lietuvoje

Popiežiaus vizitas Aktualu

P.Subačius: popiežius keliauja ten, kur jo reikia žmonėms, o ne valstybių vadovams

Aktualu

Popiežiaus kaina: kiek kitoms pasaulio valstybėms kainavo Pranciškaus apsilankymas?

Maistas

Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: Ernesto Hemingway'aus troškinys „picadillo“

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kelionė su „Ganytoju“: kaip atrodo popiežiaus skrydžiai į užsienį?

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje – oficiali pasitikimo ceremonija įvyko

Aktualu

Dandolke nužudytos lietuvės vaikams teikiama psichologo pagalba: spręs dėl perdavimo į globėjų rankas

Gyvenimas

„Emporio Armani“ ateinančių metų pavasario kolekciją pristatė oro uoste

Tiesiogiai Gazas

Šeštadienį didžiojo BEC 4H lenktynių finalo tiesioginė transliacija iš Estijos – tik per 15min

Popiežiaus vizitas Aktualu

Prieš 5 metus – 15min klausimas popiežiui Pranciškui. Apie krepšinį

Vardai

Kourtney Kardashian santykių viražai: trijų vaikų mama susitikinėja su 20-mečiu jaunuoliu

Vardai

Po sužadėtuvių Nomeda Marčėnaitė su mylimuoju po vienu stogu kraustytis neskuba: „Nenorime pokyčių“

24sek

LKL reitingas: Šaro efektas, „Ryto“ viltys ir „kubilo“ komandos ambicijos

Pasaulis kišenėje

Nauja verta aplankyti vieta Egipte: turistams atvertas 4 tūkst. senumo kapas

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Gyvenimas

Ant „Versace“ podiumo – praėjusio amžiaus supermodelių panteonui priklausiusi Sh.Harlow

Aktualu

Popiežius Pranciškus: biografija ir įdomūs faktai

Aktualu

Per ataką Irano kariniame parade žuvo 11 žmonių, dar 30 sužeista

Naujienos

Maistas

Rudens žvaigždės – cukinijos ir moliūgai. Kaip išsirinkti ir kur panaudoti? 10 įdomių receptų

Sportas

Trenerė apie jaunąją gimnastę: „Tokios dar nebuvau mačiusi – ji brėžia sau labai aukštas ribas“

Vardai

Jolanta Leonavičiūtė ėmėsi paspirtukų verslo: „Bent kartą gyvenime reikia pabūti direktore“

24sek

S.Curry atskleidė, ką nukopijavo nuo ispano J.C.Navarro žaidimo

Pasaulis kišenėje

Rudens nebijantis rojaus kampelis Italijoje – laukinė Sardinija

Sportas

Trenerio prisiminimai apie L.Messi: „Naktį radau jį verkiantį it vaiką, netekusį savo mamos“

Aktualu

Čečėnas nuteistas narkotikų platinimo byloje

Pasaulis kišenėje

Pasaulyje tokių vietų vos kelios: į Šiluvą šeštadienį verta važiuoti ne tik tikintiesiems

Aktualu

Orai.lt: šiluma plūstelės pirmadienį, lietus trauksis

Mantas Kalnietis dėkojo latviams už spyrį į užpakalį

Gyvenimas

Veido valymo priemonės: kuo jos skiriasi ir kaip tinkamai išsirinkti

Aktualu

OAS vadovas neatmeta „karinės intervencijos“ Venesueloje galimybės

24sek

Latvis J.Timma prisipažino šią vasarą atmetęs NBA klubo pasiūlymą

Verslas

Pagrindinė EP pranešėja Ignalinos AE klausimu siūlys skirti daugiau lėšų uždarymui

24sek

Nenugalima Lietuvos rinktinė išgyveno pragarą – tritaškiais pribaigė Kroatiją

Aktualu

Prie Gazos Ruožo ir Izraelio sienos per protestus nušauti trys palestiniečiai

Gyvenimas

„3.1 Phillip Lim“ kolekcija – mažiau sluoksnių, daugiau kūno

Aktualu

R.Vilpišauskas: A.Merkel pozicija Lietuvai suteikia pasitikėjimo Vokietija

Gyvenimas

Psichologas apie savižudišką mūsų vyrų elgesį: kodėl jiems naudinga išsikeikti ir išsiverkti

Gyvenimas

Vartojate per daug druskos – gresia įvairios ligos

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min