Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas praėjusį trečiadienį pasiuntė signalą, kad tai gali ir neįvykti. O.Rehnas pareiškė, jog Estijos prisijungimas prie euro zonos „nėra baigtas reikalas“, o Europos Komisija „labai atsargiai vertins Estijos biudžeto ir infliacijos skaičius“.
Žinoma, šis pareiškimas jokiu būdu nereiškia, kad euro zona Estijai nuo kitų metų tampa nepasiekiama ar to, kad Europos Sąjunga nepasitiki Estija, juolab kad Europos Komisija anksčiau jau buvo leidusi suprasti, jog palaimins šį Estijos tikslą. Nėra nė menkiausios abejonės – Estija nuveikė didžiulį darbą, siekdama atitikti visus Mastrichto kriterijus.
Trečiajai po Slovėnijos ir Slovakijos Rytų Europos šaliai, siekiančiai įsivesti eurą, koją gali pakišti Graikija. Būtent šios šalies prastėjanti finansinė padėtis bei šių problemų plitimas į kitas vadinamąsias PIIGS šalis didina riziką, kad 16 valstybių šiuo metu vienijančios euro zonos plėtra bus pristabdyta. Pagrindiniu smuiku čia turėtų griežti Vokietijos Vyriausybė ir Centrinis bankas.
O pagrindiniu oficialiu argumentu turėtų tapti Mastrichto kriterijų vykdymo tvarumas, t. y. sugebėjimas juos atitikti ne tik įstojant, bet ir vėliau. Tačiau tai bus oficiali, politinė pozicija. Tuo tarpu tikroji priežastis yra tai, kad pagrindines euro zonos valstybes, tokias kaip Vokietija ir Prancūzija, suerzino kai kurių Europos šalių ne itin atsakingas finansinis elgesys.
Pasekmes pajus Baltijos kaimynės
Jei vis dėlto atsitiks taip, kad Estijai nebus leista įsivesti bendros ES valiutos jau nuo kitų metų, pasekmes pajus ne tik ji, bet ir kitos dvi Baltijos valstybės. Nors tikslaus poveikio numatyti neįmanoma, visoms trims Baltijos šalims greičiausiai pabrangtų skolinimasis tarptautinėse rinkose, taip pat vėl atsinaujintų diskusijos dėl prisijungimo prie euro mechanizmo naudos ir tikslingumo.
Kadangi Estijoje kitais metais vyks parlamento rinkimai, galima tikėtis ir daugiau populistinių pasisakymų kalbant tiek apie patį eurą, tiek apie fiskalinę drausmę. Kita vertus, tiek Lietuva, tiek Latvija eurą įsivesti planuoja nuo 2014-ųjų, tad tiesioginių neigiamų pasekmių įvedimo datai sprendimas dėl Estijos neturės.
Kad ir kaip ten būtų, laukti liko nebeilgai: jau gegužės 12 dieną Europos Komisija ir Europos centrinis bankas turėtų paskelbti, ar Estija atitinka narystės euro zonoje reikalavimus. Galutinį sprendimą, remdamasi gautomis rekomendacijomis, Europos Sąjunga priims liepą.
