Kinas – pelningas verslas
Tado Blindos sėkmės istorija – vienas iš keleto pavyzdžių, kuriuos su rinkodaros specialistais aptarė „Projektų rengimo akademijos“ dalyviai. Šia socialiai atsakinga iniciatyva siekiama jauniems žmonėms suteikti įgūdžių bei žinių, reikalingų jų verslo idėjoms įgyvendinti. Šiemet Akademijos studentai rengiasi įkurti kino mėgėjų klubą, todėl daug dėmesio skiria pažinčiai su kino verslu.
Kinas gali būti labai pelningas. Vis dėlto sėkmės šiame versle tikėtis galima tik mokant produkciją parduoti, o čia be rinkodaros išsiversti sunku. Holivudas tai suprato jau seniai, tad šiandien skaičiuoja milijardines apyvartas ir visam pasauliui diktuoja ne tik kino, bet ir gyvenimo būdo madas. Iš naujo atgimstantis lietuviškas kinas, atrodo, taip pat ima sparčiai mokytis rinkodaros paslapčių. Kai kurie sėkmingai parduoti Lietuvos režisierių ir prodiuserių kūriniai – puikūs to pavyzdžiai.
Pelningiausių lietuviškų filmų sąraše už jau minėtos Tado Blindos istorijos rikiuojasi beveik milijoną litų uždirbusi kriminalinė Emilio Vėlyvio komedija „Zero 2“. Toliau – du Algimanto Puipos kūriniai: „Nuodėmės užkalbėjimas“ su 697 tūkst. litų ir „Dievų miškas“ su 644 tūkst. litų pajamų. Penketuko pabaigoje – kiek daugiau nei pusę milijono litų uždirbę Mario Martinsono „Nereikalingi žmonės“.
Vis dėlto, palyginus su pasaulio kino pramonės gigantais, šios sumos atrodo tik kaip menki arbatpinigiai. Štai geriausiai parduotas visų laikų filmas „Avataras“ apkeliavęs pasaulį uždirbo beveik 3 milijardus JAV dolerių, o tokių filmų kaip „Titanikas“ ar „Haris Poteris ir mirties relikvijos“ gautos pajamos gerokai viršijo milijardo JAV dolerių sumą.
Palankus visuomenės požiūris negelbsti
„Projektų rengimo akademijos“ studentams paskaitą apie rinkodarą skaitęs komunikacijos agentūros „Gravitas Partners“ partneris Donatas Bedulskis atkreipia dėmesį į išskirtinę kino pramonės padėtį. „Į kino produkciją visuomenė žvelgia kitaip nei į daugelį kitų prekių ar paslaugų. Žmonėms kino filmas pirmiausia yra pramoga, net jei juo siekiama komercinių tikslų. Todėl kino rinkodaros priemones, pavyzdžiui, reklamą, jie priima palankiau, nelieka paprastai būdingos atmetimo reakcijos. Šia prasme kino filmas yra labai patogus produktas rinkodarai“, – teigia D. Bedulskis.
Iš tiesų palankaus visuomenės požiūrio į kino industriją kitų pramonės šakų atstovai turėtų pavydėti. Tačiau toks prielankumas savaime gerų rezultatų negarantuoja. Rinkodara – labai brangus dalykas, o Lietuvos kino pramonė piniguose nesimaudo. Štai valstybės parama kinui mūsų šalyje siekia 7 milijonus litų per metus, tiek, kiek reikėtų vienam paprastam vaidybiniam filmui sukurti. Tuo tarpu bene 10 kartų mažiau gyventojų turinti Islandija iš valstybės biudžeto kinui kasmet skiria apie 21 milijoną litų.
Rinkodaros sėkmė – profesionalų rankose
Prasta finansinė padėtis įpareigoja į rinkodarą žvelgti profesionaliai ir atsakingai – neteisingai paskirstyti pinigai gali būti tiesiog paleisti vėjais. Net milžiniškomis sumomis finansuotos, tačiau netinkamai parinktos rinkodaros priemonės gali neatnešti norimų rezultatų.
Profesionalus kino rinkodaros specialistų darbas svarbus atrodo ir kino režisierei Inesai Kurklietytei. Jos teigimu, Lietuvos pažangą šioje srityje jau galima matyti plika akimi, tačiau džiaugtis dar kiek ankstoka. „Nepaisant gana nedidelių finansinių galimybių, esame pasiryžę labai sparčiai judėti į priekį. Tiek kurdami ir platindami filmus, tiek rengdami kino vadybos specialistus stengiamės žengti Vakarų Europos profesionalų pramintu keliu. Išmokti liko ne tiek ir daug – jei pavyktų pritraukti daugiau lėšų, manau, jau greitai galėtume didžiuotis pasaulinio lygio kino rinkodara,“ – optimistiškai į šios srities ateitį žiūri I.Kurklietytė.
Režisierei pritaria ir kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis: „Rinkodaroje svarbiausia – profesionalumas, o jam daug įtakos turi piniginės storis. Pinigų trūkumo ribojami Lietuvos kūrėjai dažnai dirba tiesiog iš idėjos, tačiau tai daro tikrai gerai.“
Kino temą šių metų „Projektų rengimo akademijos“ organizatoriai pasirinko siekdami atkreipti dėmesį į profesionalaus kūrybinių projektų valdymo svarbą. Kinas – puikus to pavyzdys nuo finansų iki rinkodaros. Kūrybiška ir gerai organizuota kino rinkodara į žiūrimiausių filmų viršūnes dažnai pakylėja ir gana vidutiniškus produktus. Tuo tarpu prastai apgalvotos rinkodaros priemonės pustuštėms salėms pasmerkti gali net labai palankiai kritikų įvertintus kūrinius.
