Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 5d. 12:54

Artūras Kazlauskas: Sekmadienio homilija. Druska ir šviesa.

Kun. Artūras Kazlauskas Anuo metu, Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ (Mt 5, 13-16)

Druska ir šviesa

Kiekvienam, kuris norėtų žinoti kas yra ir kaip turi atrodyti krikščionis, Jėzus duoda du paprastus, o tuo pačiu, gilius įvaizdžius.

Kiekvienam, kuris norėtų žinoti kas yra ir kaip turi atrodyti krikščionis, Jėzus duoda du paprastus, o tuo pačiu, gilius įvaizdžius. Jie paimti iš kasdienybės ir turbūt todėl gali parodyti kai ką tikslaus ir konkretaus.

Druskai reikia ištirpti, pasklisti po valgius ir duoti jiems būtino skonio. Savo tikslo ji negali pasiekti išlikdama gabalais, samčiais, ji privalo išnykti. Druskos negali būti per daug. Ją reikia jausti, negalima pastebėti… Jei matytųsi, būtų sugadintas virtuvės šedevras.

Ar gali būti geresnis įvaizdis trokštantiems pasirodyti? Kasdienybėje krikščionys yra kviečiami pasklisti įvairiausiose studijų, dirbo, kūrybos, verslo vietose. Svarbiausia, kad leistų jausti Evangelijos skonį, persmelkiantį visas patirtis: paieškas, atradimus, nesėkmes, laimėjimus, konfliktus (neišvengiamus), bendrystę.

Ar gali būti dar geresnis autentiško kelio į krikščioniškumą paveikslas? Jis neveda prie konkrečios etiketės, ar į kokią nors ypatingą grupę; jis siekia leisti pajusti buvimą Dievo, kuris kartais kalba, o kartais tyli, kartais drąsina, o kartais stabdo, kartais reikalauja, o kartais guodžia, kupinas gailestingumo.

Ar gali būti geresnis įvaizdis, kuris nurodytų mūsų kelią? Tai – „mažosios kaimenės“, o ne galingos kariuomenės, pasitikėjimo Viešpačiu, o ne galios rodymu, ištikimybės Evangelijai, o ne kompromisų dėl privilegijų ir karjerų kelias.

Mums duodamas ne tik ištirpstančios ir išnykstančios druskos, bet ir gerai matomos šviesos įvaizdis.

Visgi mums duodamas ne tik ištirpstančios ir išnykstančios druskos, bet ir gerai matomos šviesos įvaizdis. Šviesa, kurios nesigėdima, kurios nemėginama kokiais nors būdais prigesinti, pridengti, kai tampa nepatogi.

Tai, aišku, šviesa, ateinanti iš Dievo žodžio. Neakinanti. Neįžeidžianti. Nepažeidžianti. Nesužeidžianti. Ji apšviečia tavo egzistenciją. Ji nesumenkina, nepažemina. Ji visada kupina gailestingumo ir atleidimo.

Suklysime šią šviesą vaizduodamiesi kaip doktriną, mokymą, tiesas, kurias reikia perduoti žodžiais. Jėzus čia mąsto apie „gerus darbus“, konkrečius darbus, o ne apie paskaitas, diskusijas, nuomonių skirtumus.

Čia kelias krikščionims. Ne tik tikėjimo išpažinimas, bet konkretūs pasirinkimai, įsipareigojimai.

Druska ir šviesa. Sinonimai skonio ir dovanos, prasmės ir aukos, tiesos ir meilės. Šis kelias veda per kančios ir kryžiaus apylinkes. Į prisikėlimo namus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Parašykite atsiliepimą apie 15min