 |
Būtent dėl šios aplinkybės tikriausiai ir atkreipiau dėmesį į pastarosiomis savaitėmis vykusias diskusijas dėl Seime priimtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų. Kaip žinoma, tas pataisas prezidentė D.Grybauskaitė vetavo ir su savo pasiūlymais grąžino Seimui, kuris juos priėmė.
Labiausiai mano dėmesį patraukė prezidentės motyvai: pasak D.Grybauskaitės, jei būtų įsigaliojusios jos vetuotos Seimo priimtos pataisos, atliekų tvarkymo srityje būtų sukurtas „rubikoninis“ variantas, atveriantis kelią monopolininkams piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą. Savivaldybių asociacijos teigimu, atliekų išvežimas gyventojams dėl tokio „rubikoninio“ įstatymo gali brangti iki 63 procentų.
Kadangi „rubikoniniai“ įstatymai man nepatinka, pasidarė smalsu, o kas už šio įstatymo stovi. Patikrinus balsavimo Seime rezultatus, paaiškėjo, kad „rubikoninės“ Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos buvo priimtos iš esmės konservatorių pastangomis. Iš 57 Seimo narių, balsavusių už šias pataisas, 32 buvo konservatoriai.
Prisipažinsiu – nustebau, nes jei A.Zuokienės ar Ž.Šilgalio balsai už „rubikoninį“ įstatymą kaip ir nestebintų, tai, pavyzdžiui, apie konservatorių frakcijos seniūną J.Razmą ar krašto apsaugos ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus.
Apie konservatorių frakcijos seniūną J.Razmą ar krašto apsaugos ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus.
Bet prezidentė juk turbūt nemeluoja? Tai lyg ir patvirtina faktas, kad jai vetavus įstatymą ir pateikus savo pataisas, aplinkos ministras G.Kazlauskas iškart paragino Seimą toms pataisoms pritarti. „Įsiklausyti“ į prezidentės siūlymus paragino ir Seimo pirmininkė I.Degutienė. Šiek tiek keista, nes Seime balsuojant dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Seimo pirmininkė „rubikoninėms“ pataisoms nesipriešino – ji susilaikė.
Prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms pritarė ir Vyriausybė – tai lyg ir turėtų būti geriausias įrodymas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos iš tiesų buvo „rubikoninės“. Natūralu, kad Vyriausybė, kurioje dauguma ministrų – konservatoriai ir kuriai vadovauja šios partijos pirmininkas, niekaip negali remti „rubikoninių“ pataisų.
Tačiau jei taip, tai, kaip pasakytų A.Valinskas, tada... jau visiškai neaišku. Juk Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos Seime priimtos daugiausia konservatorių balsais. Kaip čia dabar taip: Seime konservatoriai balsuoja už „rubikonines“ pataisas ir už tai, kad gyventojai už šiukšlių išvežimą mokėtų 60 proc. daugiau, o Vyriausybėje tos pačios partijos atstovai jau balsuoja prieš? Čia toks darbo pasidalijimas ar bandymas vaidinti „gerą“ ir „blogą“ policininką?
Šiaip jau gal ir būtų juokinga, tik juoktis nelabai norisi. Nes iš esmės ši situacija parodo, kokios apgailėtinos būklės yra įstatymų leidybos procesas Lietuvoje. Gerai dar, jei tos „rubikoninės“ pataisos Seime buvo priimtos per kvailumą ar tiesiog dėl to, kad Seimo nariai balsavo neskaitę įstatymo. Daug blogiau, jei balsuodami jie žinojo, kam tokių pataisų reikia.
