Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 22d. 15:00

Artūras Račas: Lietuva nyksta. Bet ne dėl emigracijos

Kai naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis šią savaitę pristatinėjo LPK pasiūlymus partijoms, viena labiausiai pabrėžiamų problemų buvo emigracija ir su ja susijusios darbo jėgos trūkumo, visuomenės senėjimo, „Sodros“ biudžeto surinkimo problemos.

Jei gerai pamenu, R.Dargio pateiktose prognozėse Lietuva per ateinančius 20 metų gali susitraukti iki 2,7 mln. gyventojų, tai yra daugiau nei penktadaliu, palyginti su nepriklausomybės laikotarpio pradžia. Ir tai – vos kiek daugiau nei per 40 metų, kurie valstybei, istoriškai žiūrint, sutikite, nėra labai ilgas laikotarpis.

Ta prasme – ir niekam turbūt tai jau nėra paslaptis – esame nykstanti valstybė. Senėjanti ir pamažu mirštanti.

Bet, prisipažinsiu, minėtuose LPK pasiūlymuose partijoms mane labiausiai sukrėtė ne prognozuojamas Lietuvos gyventojų skaičius. Na, bent jau dėl tos paprastos priežasties, kad tų prognozių išsipildymo galiu ir nesulaukti.

Kur kas labiau sukrečiantis man pasirodė R.Dargio pranešimas, kad LPK yra prieš progresinius pajamų mokesčius, kurių šalininkas aš iš esmės visą laiką buvau. Iš tiesų, sukrėtė ne pati mintis, nes ji nėra nauja, o Lietuvoje tikriausiai apskritai nėra realių progresinių mokesčių šalininkų. Čia nekalbu apie prieš rinkimus išsakytas politikų kalbas, kurios niekada netampa realybe.

Čia iš esmės nėra viduriniosios klasės arba ji nyksta sparčiau nei pati Lietuva.

Sukrečiantys buvo skaičiai, kuriuos R.Dargis pateikė kaip argumentą, kodėl Lietuvai nereikia progresinių mokesčių.

O tie skaičiai tokie („Sodros“ 2012 m. vasario 28 d. duomenys): daugiau nei 5000 Lt atlyginimą Lietuvoje gauna 1,8 proc. dirbančiųjų, daugiau nei 6000 – 1,3 proc., daugiau nei 7000 – 0,9 proc., daugiau nei 10 000 – 0,2 proc. Tai – sumos „ant popieriaus“, tad norėdami įsivaizduoti realias pajamas, turėtume jas sumažinti kiek daugiau nei penktadaliu.

Kodėl jie sukrečiantys? Ogi todėl, kad jie sako, jog Lietuva pamažu evoliucionuoja Afrikos link. Čia iš esmės nėra viduriniosios klasės arba ji nyksta sparčiau nei pati Lietuva.

Žinoma, tuos beveik 5 proc., kurių „popierinis“ atlyginimas viršija 5000 Lt, būtų galima išauginti pridėjus prie jų tuos, kurių atlyginimas iki mokesčių viršija 3000 Lt (8,4 proc.) ir tuos, kurie uždirba nuo 4000 iki 5000 Lt (3,6 proc.). Nors šiaip jau vargu ar kokie 2400 Lt „į rankas“ gyvenant, pavyzdžiui, Vilniuje leidžia jaustis vidutine klase, tai yra, turėti būstą, automobilį, mokėti už vaikų mokslą, o vasarą atostogauti ne namie.

Lietuva, teatleis man kalbininkai už šį žodį, plebsėja, joje daugėja varguomenės tikrąja šio žodžio prasme, o varguomenė, savo ruožtu, gamina tamsuomenę. Pastaroji, kaip teisingai pastebėjo R.Dargis, niekada nekuria valstybių. Aš dar pridurčiau, kad tamsuomenė sugeba jas griauti.

Galbūt būtų galima ramintis tuo, kad iš tikrųjų uždirbančių daugiau nei penkis ar keturis tūkstančius litų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei rodo oficiali statistika. Tai tiesa, tačiau ar tie 47 proc., kurie, kaip parodė neseniai paskelbtas tyrimas, yra pasirengę gauti atlyginimą vokelyje, gali būti priskirti prie valstybę kuriančios šviesuomenės arba „aristokratų“, kaip pavadino R.Dargis?

Vargu. Ir tikriausiai būtent todėl klausimas, kaip atkurti vidutinę klasę taip skatinant ir šviesuomenės gausėjimą, turėtų būti pagrindinis Lietuvos darbotvarkėje.

Antraip valstybė išnyks anksčiau nei mes išmirsime ar emigruosime.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mados infekcija

Eurovizija 2018

Sveikata

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min