-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Audrius Ožalas: Ar tikrai baigiasi verslas su šalimi, kurios banknotai sutepti krauju?

Prasidėjus kalboms apie galimus susitarimus tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo pabaigos ir tai, kokias sąlygas kels abi šalys, kol kas plačiau nekalbama apie tai, kaip ateityje elgsis Vakarų bendrovės, kurios šiuo metu paskelbė išeinančios iš Rusijos rinkos arba stabdančios savo veiklą šioje šalyje. Žinoma, skaitant pranešimus apie bombarduojamus miestus, žudomus gyventojus, kalbėti apie karo pabaigą dar gerokai per anksti, tačiau tam tikras išvadas apie Vakarų bendrovių elgesį Rusijoje jau galima daryti.
Audrius Ožalas
Audrius Ožalas / Asmeninio albumo nuotr.

Akivaizdu, kad viena iš Vladimiro Putino klaidų, greta Ukrainos kariuomenės pajėgumų ir ukrainiečių ryžto nuvertinimo (ir, žinoma, savo paties kariuomenės pervertinimo), buvo ir netikėjimas, kad Vakarai ryšis griežtoms sankcijoms, o Vakarų bendrovės, daugybę metų užmerkusios akis į Rusijos vykdomus nusikaltimus, visgi nuspręs palikti šią pelningą rinką.

Visgi tas Vakarų verslų prablaivėjimas šįkart įvyko. Šiuo metu vyksta precedento neturintis Vakarų verslo atsiribojimas nuo Rusijos, vienai po kitos bendrovėms išeinant iš Rusijos. Iš pradžių rusams tai buvo šokas. Propagandinė rusų žiniasklaida ėmė drąsinti piliečius, sakydama, kad ir rusai gamina ne prastesnius gaminius, be to, šalia ištikima Rusijos draugė Kinija (tiesa, gana greitai pamatėme, kad ir ta ištikimybė visgi gerai apskaičiuota). Tačiau visgi prasprūsdavo ir tokie straipsniai kaip kad „Kaip gyventi be „Coca-Cola" ir traškučių „Lay's“?

Daug kas, matydami „McDonald's“ uždarymą Maskvoje ir nusidriekusias eiles prie šių greitojo maisto restoranų, prisiminė tokias pačias eiles, tačiau jos buvo „McDonald's“ atėjus į Rusiją. „Eros pabaiga“, – netruko skambiai pareikšti kai kurie apžvalgininkai.

Atrodė, kad rusai pagaliau ima suprasti, kad ateityje gali tekti gyventi be mėgstamų drabužių, maisto, telefonų, naudotis nebe „Instagram“, o „Telegram“ (jau teko skaityti sutrikusių rusų žvaigždžių isteriškų klausimų: „Padėkite! Ką ten postinti?“). Rusų žurnalistai, apžvelgdami ateities darbo rinką, jau pabrėžia, kad viena paklausiausių bus bankrotų administratorių specialybė. Bent jau trumpalaikėje perspektyvoje.

Tačiau kalbant apie tas trumpalaikes perspektyvas kyla klausimų ir dėl ilgalaikių pasekmių. Po kalbų apie Vakarų susitelkimą ir vieningą atsaką Rusijai ekonomistai jau ima nagrinėti, kokiais būdais tos Vakarų įmonės išeina iš Rusijos ir ar iš tiesų išeina? Galų gale, kiek vertybinis tas išėjimas, o ne tiesiog bandymas saugoti savo reputaciją. Nes jeigu tai jos daro tik nenorėdamos pakenkti savo įvaizdžiui, kas garantuotas, kad, situacijai pasikeitus, karui pasibaigus, mes vėl nematysime jų Rusijoje? Tarsi nieko nebūtų įvykę.

Jeigu tai jos daro tik nenorėdamos pakenkti savo įvaizdžiui, kas garantuotas, kad, situacijai pasikeitus, karui pasibaigus, mes vėl nematysime jų Rusijoje? Tarsi nieko nebūtų įvykę.

Mes pamename, kaip ilgokai trypčiojo kai kurie garsūs prekių ženklai, neapsispręsdami, likti Rusijoje ar ne. Tai darė tuo metu, kai Rusija žudė civilius gyventojus, bombardavo miestus ir vykdė kitus karo nusikaltimus.

Vieni žlungančios reputacijos ir pelno santykį vertino ilgiau, kiti trumpiau – pavyzdžiui, drabužių ženklas „Uniqlo“, nors ir smerkdamas karą, pareiškė, kad „drabužiai yra gyvenimo būtinybė. Rusijos gyventojai turi tokią pačią teisę gyventi kaip ir mes“. Tiesa, kažkodėl užmirštama, kad, Vladimiro Putino sprendimu, ukrainiečiai šiuo atveju turi mažesnę teisę gyventi. Po patirto spaudimo visgi ir šis tinklas nusprendė palikti Rusijos rinką. Kai kurios įmonės, kaip, tarkime, „Decathlon“, Rusijoje turinti 60 parduotuvių ir apie 30 tūkst. darbuotojų, ir, nepaisant protestų, nusprendė likti Rusijoje.

Vakarietiški prekių ženklai visiškai nedingo iš Rusijos ir dėl įvairių finansinių aspektų. Tarkime, „Marks&Spencer“, „Burger King“, viešbučių tinklai „Marriott“ ir „Accor“ pranešė BBC, kad jų veiksmus apriboja sudėtingi franšizės susitarimai, todėl negali pasitraukti iš rinkos – šios įmonės perdavė verslą Rusijoje trečiosioms šalims ir nekontroliuoja operacijų, vykdomų jų vardu. Teisininkai sako, kad nutraukti tokias sutartis galima, tačiau tai, žinoma, turėtų ilgalaikių finansinių pasekmių.

„Goldman Sachs“, „JP Morgan“ ir kai kurios kitos finansinės bendrovės paskelbė, kad nors stabdo veiklą Rusijoje, visiškam veiklos nutraukimui kliūtis kelia komplikuoti santykiai su klientais, kuriuos dabar sprendžia.

Rusijos žiniasklaida skelbia ir tai, kad neliks ir be vakarietiško alaus – nors didžiosios Vakarų kompanijos, kurios Rusijoje gamina apie 70 proc. alaus, griežtai reagavo į karą Ukrainoje, paskelbė stabdančios investicijas ir kad Rusijoje nebeliks jų prekinių ženklų, visgi rusai su džiaugsmu skelbia, kad ir toliau galės gerti vakariečių įmonės gaminamą alų – tiesa, tai bus ne „Carlsberg“ ar „Heineken“, o „Medžioklė“ ar „Trys lokiai“.

Mes matome, kad vienoms įmonėms visiškai nutraukti savo veiklą prireikė vos kelių dienų ir aiškių datų įvardinimo, kitos trypčiojo vietoje, vardindamos visas įmanomas kliūtis. Puikiai žinome ir lietuviškus pavyzdžius.

Ekspertai teigia, kad tai rodo, jog šios didžiosios įmonės visgi tikisi, kad greitu metu vėl galės veikti Rusijoje.

Pamažu ima aiškėti ir tai, kad bent jau dalis didžiųjų Vakarų įmonių kol kas nemato galutinio išėjimo iš Rusijos. Štai didžiausias iš savo veiklą pristabdančių Vakarų įmonių darbdavys Rusijoje „McDonald's“ ir toliau bent kelis mėnesius mokės atlyginimus darbuotojams, nors pati įmonė ir neveiks Rusijoje. 62 000 darbuotojų, kurie, anot įmonės vadovų, „atidavė savo širdis ir sielas“ kompanijai, ir toliau gaus atlyginimus. Tą patį daro ir IKEA – savo pranešime jie skelbia, kad grupės tikslai yra ilgalaikiai ir kad ji nori užtikrinti paramą žmonėms ir jų šeimoms regione.

Paklausti, kada vėl ketina atsidaryti Rusijoje, „McDonald's“ CNN jokio atsakymo kol kas nepateikė. Ekspertai teigia, kad tai rodo, jog šios didžiosios įmonės visgi tikisi, kad greitu metu vėl galės veikti Rusijoje, tačiau tuo pačiu perspėja, kad tokios laukimo politikos negalės ilgai laikytis ir turės apsispręsti iki vasaros pabaigos.

Verslo analitikai teigia, kad išeiti iš Rusijos verta jei ne dėl humanistinių vertybių, tai bent dėl reputacinių – štai Victoria Hobbs, Jungtinės Karalystės advokatų bendrovės „Bird&Bird“ partnerė, teigia, kad prekių ženklai „labai nerimauja“ dėl to, kokia žala gali būti padaryta jų įvaizdžiui, jei liks Rusijoje.

Turbūt čia ir yra vienas iš kertinių aspektų. Jeigu įmonės išeina vien tik baimindamosi žalos savo reputacijai, galime skaičiuoti mėnesius, kol jos nuspręs, kad žmonės „apsiprato“ su karu ir galima pamažu, be didelio triukšmo vėl grįžti į Rusiją.

Galbūt tiesiog ten smilksta šaltas Vakarų verslo išskaičiavimas, visuomet nusveriant tai svarstyklių pusei, ant kurios padėti rubliai, eurai ir doleriai, o ne vakarietiškos demokratinės vertybės.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo sakančių, kad ten dega Vakarų naivumas. Bet ar tikrai dega? Ir ar tikrai naivumas? Galbūt tiesiog ten smilksta šaltas Vakarų verslo išskaičiavimas, visuomet nusveriant tai svarstyklių pusei, ant kurios padėti rubliai, eurai ir doleriai, o ne vakarietiškos demokratinės vertybės. Juk nieko naujo, ko nebūtume žinoję apie Rusijos režimą anksčiau, mums nepaaiškėjo. Tačiau iki šiol Vakarai su tuo klusniai taikstėsi.

Norisi būti optimistu ir galvoti, kad tektoniniai lūžiai, šiuo metu vykstantys politikoje, įvyks ir verslo pasaulyje. Kad požiūris „pinigai nekvepia“ visgi taps praeities dalyku. Visgi yra ir negerų nuojautų. Karas Ukrainoje prasidėjo ne dabar. Jis vyksta nuo 2014 metų. Per visą tą laiką Vakarų bendrovėms tai nebuvo kliūtis dirbti su Rusija. Ir net dabar, karo akivaizdoje, matome Vokietiją, krūpčiojančią dėl energijos nutraukimo iš Rusijos pavojų ir kalbant, kad juk ir pačiai Vokietijai tai reikštų masinį nedarbą ir skurdą. Reikia laiko, sako jie. Vertybės vertybėmis, tačiau sava piniginė arčiau kūno.

Bet turbūt reikia suprasti, kad tik totalus verslo su Rusija uždarymas, be jokių planų artimiausiai ateičiai, skaičiavimų, kiek kainuos sutarčių nutraukimai, kiek širdies atidavė vietiniai mėsainių gamintojai, gali izoliuoti šią šalį ir ne tik panaikinti šalies įplaukas, bet ir priversti Rusijos žmones susimąstyti, kokioje šalyje jie gyvena. Mes jau matėme, kad kalbėjimas apie vertybes jų neveikia. Galbūt paveiks tuščios lentynos?

Ar Vakarai tam pasiruošę? Išeiti ne mėnesiui, ne dviem, bet galutinai išbraukti iš savo verslo žemėlapių šalį, kurios banknotai sutepti krauju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius